Gerą
dieną, skaitytojai,
Besilaikydamas
dietos nuo absurdiškų gyvenimo skandalų Lietuvos žiniasklaidos padangėse, visgi
nutariau užsukti į skandalų šaldytuvą ir pasmaguriauti. Iškrovų dienos baigėsi.
Visgi
nepamenu, kad taip tąsytų nuo Drąsiaus Kedžio, Neringos Venckienės ir Stankūnaitės
laikų šitokias pievas. Kas kvailiau, kas durniau, kas išvis idiotiškiau...
Atrodo, kad žiniasklaidos forumuose jau yra atskiras etatas žurnaliūgoms (nes
žurnalistais nepavadinsi), kurie sėdi nuo ryto iki vakaro užkaitusiais
telefonais ir socialinėmis medijomis ir už atitinkamą kiekį perskaitymų,
pasišlykštėjimų, pasipiktinimų, apstulbimų gautų papildomus priedus.
Žurnalistika tikra prostitutė, labai gaila, kad net didžiausi dienraščiai nuėjo
paleistuvės pasturgaliu ir pigiai žarsto, kas kokią antį paleido, ką pasakė
arba nepasakė, kas galėjo būti pasakyta... Pakalbinti jau aiškeriagiai ir
psichologai, psichoanalitikai ir psichoterapeutai, influenceriai ir praeiviai
dėl vienos šeimos nelaimės.
Kad
influenceriai meluoja, atrodo, visi žino, net jau penktokai. Kad šypsotis
kameroms ir atlaikyti žiniasklaidos piranijas reikia, irgi atrodo, žino, tačiau
vis dar žiniasklaida yra gera ne tik prostitutė, bet ir akrobatė, kuri sugeba
nustebinti įvairiais triukais. Nesu tas, kuris gaili šios viešos poros, iš
tikrųjų jie kalti, bet iš kitos jie yra ir žiniasklaidos barškučiai
skaitytojams. Tikriausiai nuo Agnės Jagelavičiūtės mirties praėjusių metų
pabaigoje neregėjome tokios piranijos puotos. Šiaip socialiniuose tinkluose,
naiviai maniausi, generuojamos naujienos pagal temas, kuriomis jau domėjaisi
anksčiau. Nė karto neguglinau (išskyrus darydamas šį įrašą, nes reikėjo
fotografijos), tačiau tokio, atsiprašau, kišimo apie šios šeimos santykius nesu
sulaukęs per visą gyvenimą (po naujieną 1-3 valandų ritmu). Pradėjau mąstyti
apie tuos, kurie pasitraukia dėl sveikatos ir brangaus laiko sau ir kitiems iš
socialinių tinklų ir žinių portalų, nes nieko daugiau nevyksta: karas Ukrainoje,
kuris, žinoma, yra svarbus ir nuo šiol V. Siegel ir L. Suodaičio teismų
maratonas.
Kai
pasivaikštai kreivų veidrodžių karalystėje, užkandžiauji net neatidaręs
šaldytuvo, vis tiek pasijauti, jog esi tos tikrovės dalis, nes ji egzistuoja
visur: darbe, Bažnyčioje, rūsyje, lovoje... Visi žino Siegel ir Suodaitį. Galiu
tik įsivaizduoti, kaip visa tai atlieps šių asmenų psichikai.
Neduok
dieve, būti žinomu asmeniu... Žurnalistai, dabar maigote tekstą apie purvą ir
tariamą tiesą, o rytoj jau matuositės kostiumą šermenims ir tai bus Jūsų produkto
rezultatas.
P.
S. O gal ne žurnalistai čia kalti, ką? O gal koks dirbtinis intelektas kala
mums serialą, o iš tikrųjų tiedu net neegzistuoja, o gal jau visai mirę ir mums
kaip Rebekos Unos paauglių romane „Atjunk“ projektuojami tik praeities įvykiai?
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą