Laba,
10 000 žingsnių ir
vėl!
Dėkoju Visatai už viską,
kas nutiko ir kas nenutiko, kas vyksta ir kas dar įvyks. Dėkingumas – vartai į
suvokimą, kad viskuo yra pasirūpinta ir nieko nereikia daryti, nes kartais besistengdami
pataisyti tai, kas tik iš pažiūros atrodo taisytina, sukeliame sau kančią.
Žinokite, dėkingumas gydo, netgi giliai jį pajutus iš dabarties taško, galima
susigraudinti. Nes ilgai maniausi esąs kažkokioj dykumoj, kur žūtbūt turiu
surasti vandens, kad išgyvenčiau, o su dėkingumu staiga suvoki, jog esi
viešbučio lovoje, o vandens stiklinė ant naktinio stalelio. Kitaip sakant,
viskas įskaičiuota ir pasirūpinta.
Kalbu, aišku, metaforiškai,
bet tai geras būdas sau priminti, kad dėkingumas atbaido nuo tuščių ambicijų ir
troškimų, leidžia mėgautis čia ir dabar, ir tik taip, kaip yra, bei nutiesia
kelią į geresnį pokytį.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą