Serialas "Nuodėmės adresas – aukštuomenė" / "Silk Stalkings" (TV series 1991-1999)

 Sveiki, skaitytojai,

 

Apie detektyvinį kriminalinį serialą „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ (angl. Silk Stalkings) (1991-1999) manęs prašė aprašyti net keli žmonės labai seniai, tačiau visiškai neturėjau jokių duomenų, kaip šis serialas vadinosi originalo kalba, tačiau visai netyčia šiandien sužinojau, kad tai „Silk Stalkings“, o lietuviškas pavadinimas tėra tik interpretacinė adaptacija „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“. Iš originalo pavadinimo verčiant turėtų būti „Šilkiniai spąstai“. Šilkas asocijuotųsi su aukštuomene ir prabanga, o spąstai su detektyvine serialo linija.

Ką pats asmeniškai prisimenu apie šį serialą? Prisimenu tik tiek, kad mano šeimoje visi dėl jo buvo pamišę kaip ir dėl panašiu metu rodyto „Nešo Bridžo“, Pats asmeniškai „Nuodėmės adreso – aukštuomenės“ nežiūrėjau, nors prisimenu aktorių atvaizdus ir tai, kad kiekvienoje serijoje detektyvinė pora (Rita ir Krisas) narpliodavo kokią nors su aukštuomenės žmogžudystėmis susijusią bylą. Būdavo nemažai sekiojimo, susišaudymų ir šiaip žanriškai, kiek pamenu, atitiko vidutiniško paprasto detektyvinio biuro ir operacijų amerikiečių serialą. Pamenu, kad šiaip mano mama nežiūrėjo šio serialo, kuri rodė per LNK maždaug nuo 1997-ųjų ir tikriausiai tęsė iki 2000-ųjų ar net 2001-ųjų. Pamenu, mama žiūrėjo paskutinį sezoną, kuriame nužudomas vienas iš pagrindinių veikėjų ir ji tiesiog negalėjo niekaip šio serialo pamiršti, nuolat kurį laiką apie jį kalbėjo. Kažin, jeigu dabar jos apie tai paklausčiau, man regis, nieko neatsimintų, bet man iš vaikystės vis iškyla nuotrupos. Nuostabu, kaip veikia tam tikri atminties blokai mūsų gyvenime. Taigi šiandien kalbėsiu kiek oficialiau apie serialą „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“.

 

Serialo „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ siužetas, koncepcija, žanras, idėjos

 

„Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ – tai žymus amerikiečių detektyvinis serialas, kuris pirmą kartą pasirodė 1991 metais. Per aštuonis sezonus, apimančius 176 serijas, žiūrovai buvo panardinami į iš pažiūros tobulą, tačiau gilių paslapčių ir nusikaltimų kupiną Palm Byčo, Floridos, aukštuomenės pasaulį. Pagrindinė serialo idėja sukasi apie prabangos fasado griovimą ir tamsių intrigų, paslėptų po turtingųjų gyvenimo būdu, atskleidimą, kiekvienoje serijoje narpliojant vis naujas su elitu susijusias bylas. Šis kriminalinis detektyvas, kupinas neo-noir stiliaus elementų, puikiai derina detektyvo, trilerio ir dramos žanrus, pabrėždamas ne tik nusikaltimų tyrimus, bet ir sudėtingus tyrėjų tarpusavio santykius.

 

Serialo centre – tai detektyvų pora, atsidavusi teisingumo paieškoms. Pradžioje, bene ryškiausiais veikėjais buvo seržantė Rita Lee Lance, vaidinta aktorės Mitzi Kapture, ir detektyvas Chris Lorenzo, kurį įkūnijo Robas Estesas. Rita, stipri ir protinga moteris, puikiai papildė partnerį savo emocionalumu ir ryžtu. Chris, charizmatiškas ir intuityvus detektyvas, dažnai vadovavosi savo žavesiu ir pragmatizmu, griežtai laikydamasis taisyklių. Jų partnerystės dinamika, persmelkta įtampos, pasitikėjimo ir kartais net meilės-neapykantos santykių, buvo esminė serialo žavesio dalis. Vėlesniuose sezonuose žiūrovai susipažino su kitais detektyvais, tokiais kaip Tom Ryan, Michael Price, Zack Stone ir Holly Rawlins, kurie tęsė nusikaltimų aukštuomenės sluoksniuose tyrimus.

 

Serialo siužeto vingiai nuolat atskleidė Palm Byčo elito paslaptis, pradedant išdavystėmis ir šantažu, baigiant žmogžudystėmis ir narkotikų prekyba – viskas kruopščiai paslėpta po prabangos šydu. Kiekviena serija ne tik narpliojo naujas bylas, bet ir leisdavo giliau pažvelgti į detektyvų asmeninius gyvenimus, jų santykius su artimaisiais ir kolegomis, suteikiant veikėjams papildomo gilumo. Be to, „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ išsiskyrė savo ryškia devintojo dešimtmečio estetika, kurią kūrė akinanti saulė, prabangūs namai, madingi drabužiai ir automobiliai. Nors didžioji dalis bylų buvo vienos serijos istorijos, kai kurie nusikaltėliai ar įvykiai tęsėsi per kelias serijas, sukurdami ilgesnes įtampas ir siužeto linijas. Būtent dėl šių priežasčių – intriguojančių siužetų, charizmatiškų veikėjų ir unikalios vizualinės estetikos – „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ išlieka populiariu serialu, leidžiančiu žiūrovams pasinerti į pavojingą, tačiau viliojantį aukštuomenės pasaulį.

Serialo „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ vertinimai

 

Žinomiausia serialo nominacija yra už „Outstanding Individual Achievement In Main Title Theme Music“ (išskirtinis individualus pasiekimas pagrindinės muzikinės temos kūrime) „Primetime Emmy Awards“ apdovanojimuose 1992 metais. Muziką serialui kūrė garsus kompozitorius Mike'as Postas, kuris yra žinomas dėl daugybės kitų populiarių serialų temų. Nors serialas ir nebuvo apdovanotas už geriausią dramą ar vaidybą, ši nominacija rodo, kad buvo įvertinta jo bendra produkcijos kokybė ir estetiniai sprendimai.

 

„Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ dažnai apibūdinamas kaip „kaltas malonumas“ (guilty pleasure) dėl savo specifinės estetikos, siužeto linijų ir nuolat besivystančių veikėjų santykių. Serialas buvo sėkmingas dėl savo unikalaus stiliaus, apjungiančio kriminalinę dramą su muilo operos elementais ir dideliu „odos“ koeficientu, t. y., daug dėmesio skirta veikėjų patrauklumui ir intymioms scenoms. Jo patrauklumą lėmė ir tai, kad jis buvo rodomas vėlyvuoju vakaro metu, skirtas suaugusiųjų auditorijai. Serialas sugebėjo išlaikyti lojalią auditoriją per visus aštuonis sezonus, nors reitingai galėjo keistis keičiantis pagrindiniams aktoriams. Kritikai kartais pastebėdavo, kad siužetai gali būti „karikatūriški“, tačiau visumoje serialas vertinamas kaip pramoginis ir išlaikantis savo žanro vientisumą.

 

„Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ pirmiausia buvo rodomas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš pradžių, 1991 metais, jis debiutavo CBS kanale kaip dalis jų vėlyvojo vakaro programų paketo „Crimetime After Primetime“. Po dviejų sezonų, kai CBS nutraukė šį eksperimentą, serialas persikėlė į USA Network kanalą, kur buvo rodomas likusius šešis sezonus iki pat finalo 1999 metais.

 

Kadangi serialas buvo populiarus JAV ir priklausė garsiai Stepheno J. Cannellio prodiuserinei kompanijai, tikėtina, kad jis buvo parduotas ir rodomas daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau konkretaus šalių sąrašo, kuriose jis buvo transliuojamas, rasti yra sudėtinga. Dažniausiai tokio tipo kriminalinės dramos, pelniusios tam tikrą populiarumą savo kilmės šalyje, būdavo eksportuojamos į Kanadą, kai kurias Europos ir Lotynų Amerikos šalis, dažnai transliuojamos per kabelinius ar vietinius kanalus.

 

Pagrindiniai aktoriai seriale „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“

 

Serialo „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ sėkmę didele dalimi lėmė dviejų pagrindinių aktorių, Mitzi Kapture ir Robo Esteso, sukurti nepamirštami detektyvų Ritai Lee Lance ir Chriso Lorenzo personažai. Jų chemija ekrane ir gebėjimas įkūnyti sudėtingus, besivystančius santykius tapo viena iš pagrindinių žiūrovų traukos priežasčių.

 

Mitzi Kapture, gimusi 1962 m. gegužės 2 d. Yorba Lindoje, Kalifornijoje, prieš tapsdama aktore dirbo modeliu ir studijavo baletą. Vaidmuo seržantės Ritos Lee Lance seriale „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ tapo jos karjeros proveržiu ir padarė ją atpažįstama visame pasaulyje. Rita buvo vaizduojama kaip protinga, stipri, intuityvi ir atsidavusi teisybei detektyvė, puikiai papildanti savo partnerį Chrisą. Pati Mitzi yra išreiškusi didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą šiuo vaidmeniu, pabrėždama, kad tikėjo savo personažo įkvepiančia galia moterims siekti profesinių tikslų. Po keturių sėkmingų sezonų, Mitzi paliko serialą, kas, kaip manoma, galėjo būti susiję su nėštumu ir noru ieškoti naujų galimybių. Po pasitraukimo iš „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“, Mitzi Kapture tęsė aktorės karjerą televizijoje ir kine, ryškiausiai pasirodydama seriale „Gelbėtojai“ kaip Alex Ryker bei įvairiuose televizijos filmuose. Be aktorystės, ji taip pat tapo sertifikuota mitybos specialiste ir aktyviai užsiima sveikatingumo veikla, teikdama asmenines konsultacijas, yra ištekėjusi ir turi vaikų.

 

Robas Estesas, kurio pilnas vardas yra Robert Alan Estes, gimė 1963 m. liepos 22 d. Norfolke, Virdžinijoje. Prieš pradedant aktoriaus karjerą, jis domėjosi kaskadiniais triukais ir net siekė tapti kaskadininku. Vaidmuo detektyvo Chriso Lorenzo seriale „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ taip pat tapo vienu žymiausių jo karjeroje. Chrisas buvo įkūnytas kaip išvaizdus, charizmatiškas ir savo intuicija pasitikintis detektyvas, puikiai papildantis Ritos logiką ir ryžtą. Robo ir Mitzi partnerystė ekrane buvo viena iš pagrindinių serialo traukos dalių. Robas Estesas, siekdamas naujų galimybių, paliko serialą po keturių sezonų, manoma, kad tai buvo susiję su jam pasiūlytu vaidmeniu populiariame to meto seriale „Melrose Place“. Po „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ Robas Estesas sėkmingai tęsė aktoriaus karjerą ir tapo vienu iš žinomiausių televizijos veidų, pasirodęs tokiuose serialuose kaip „Melrose Place“, „90210“, „CSI: Majamis“, „Įstatymas ir tvarka: specialusis padalinys“ ir „Gilmore Girls“. Jis taip pat vaidino teatre ir kino filmuose, demonstruodamas savo universalumą. Robas Estesas yra buvęs vedęs aktorę Josie Bissett, su kuria turi vaikų, o šiuo metu yra vedęs Erin Bolte.

 

Kodėl po 8 sezonų serialas buvo užbaigtas ir kodėl miršta vienas iš pagrindinių veikėjų?

 

Serialas „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ turėjo aštuonis sezonus, o jo pabaigą ir pagrindinių veikėjų likimą lėmė keletas faktorių, susijusių su aktorių pasikeitimais ir bendru serialo populiarumo kritimu bėgant laikui.

 

Pirmiausiai, serialas, nors ir prasidėjo per CBS kanalą kaip dalis jo „Crimetime After Primetime“ bloko, po dviejų sezonų persikėlė į USA Network. Ten jis tapo vienu ilgiausiai rodomų originalių draminių serialų kabelinėje televizijoje. Tačiau, esminis lūžis įvyko po keturių sezonų, kai abu pagrindiniai aktoriai, Mitzi Kapture (Rita Lee Lance) ir Robas Estesas (Chrisas Lorenzo), nusprendė palikti serialą. Mitzi Kapture norėjo skirti laiko savo pirmajam vaikui, o Robas Estesas siekė naujų aktoriaus galimybių, ypač gavo vaidmenį populiariame seriale „Melrose Place“.

 

Šis aktorių pasikeitimas, įvykęs 1995 metais, buvo kritinis momentas serialui. Prodiuseriams teko priimti sprendimą, kaip paaiškinti pagrindinių personažų dingimą. Buvo pasirinktas dramatiškas ir gerbėjams skausmingas variantas – Chriso Lorenzo mirtis. Nors Rita ir Chrisas jau buvo susituokę ir laukėsi vaiko, Chrisas buvo nušautas ir mirė Ritos glėbyje. Šis siužeto posūkis, kai kurių šaltinių teigimu, buvo paties Robo Esteso pageidavimas, kad jo personažas būtų „nužudytas“, o ne tiesiog išvyktų. Tai sukėlė didelį gerbėjų nepasitenkinimą ir yra laikoma vienu iš priežasčių, kodėl serialo tonas pasikeitė ir vėlesnių sezonų populiarumas sumažėjo. Šis sprendimas buvo prieštaringas, nes daugelis manė, kad jis visiškai neatitiko lengvo ir pramoginio serialo stiliaus, o Chriso mirtis buvo nereikalinga ir skirta tiesiog sukrėsti.

 

Po Mitzi Kapture ir Robo Esteso išėjimo, serialas bandė tęstis su naujais detektyvų duetų poromis. Pirmieji juos pakeitę aktoriai (Nick Kokotakis ir Tyler Layton) neprilipo prie žiūrovų. Vėliau prie serialo prisijungė Chrisas Potteris ir Janet Gunn, kurie, kaip buvę sutuoktiniai detektyvai, įnešė naujos dinamikos ir tam tikrą laiką atgaivino susidomėjimą serialu. Tačiau nepaisant šių pastangų, serialo reitingai palaipsniui smuko.

 

Galutinį tašką „Nuodėmės adresas – aukštuomenė“ istorijoje padėjo USA Network, nusprendusi nutraukti serialą 1999 metais po aštuonių sezonų. Šis sprendimas buvo susijęs su bendra kanalo programų strategija ir noru atnaujinti turinį. Nors serialas buvo ilgiausiai rodoma originali drama kanale, jo žiūrimumas po pagrindinių aktorių pasikeitimo ir siužeto posūkių jau nebebuvo toks didelis kaip ankstesniais metais, o kanalo vadovybė ieškojo naujų projektų, kurie galėtų pritraukti platesnę auditoriją. Paskutinis epizodas netgi baigėsi nebaigta siužeto linija, paliekant tam tikrus klausimus neatsakytus, kas dar kartą parodė, kad nutraukimas buvo greičiau kanalo sprendimas, o ne natūrali serialo pabaiga.

 

Tai tiek šįkart.

 

Serialo intro:

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mergina rūke" / "La ragazza nella nebbia" / "The Girl in the Fog"

 Sveiki,

 

Šiais metais kažkas pasidarė su italų kinu, jų juostos plaukia pas mane viena po kitos tiek, kiek, atrodo, per dešimtmetį nebuvau matęs. Dar vienas, kiek senesnis filmas – italų rašytojo Donato Carrisi „Mergina rūke“ (ital. La ragazza nella nebbia) (2017). Įdomu, jog rašytojas pats ir ekranizavo savo romaną, kuris, beje, yra išverstas ir į lietuvių kalbą (Sofoklis, 2018).

 

Kaip aš pasiilgau detektyvų! Tokių grynuolių, sutelktų į galvosūkį, į įvairias hipotezes ir spėliones verčiančių kelti pasakojimų. Manau, artimiausiu metu pasidairysiu dar keletą detektyvų. Na, o šioji istorija mus nukelia į Alpių priekalnes, mažą religingą miestelį, kuriame dingsta jauna mokyklinio amžiaus mergina. Šią bylą imasi tirti garsus šalyje detektyvas Vogelis. Pastarajam nė motais nekalti žmonės, jam svarbiausia yra žinomumas ir kad byla viešojoje erdvėje būtų išspręsta. Kovodamas su slapukaujančia žurnaliste bei vietos psichologu, jis suranda atpirkimo ožį – vietos mokytoją, kuris galimai pagrobė merginą ir ją nužudė, tačiau mokytojas ne iš kelmo spirtas, jis ryžtingai nusprendė ginti savo interesus ir neigia nusikaltęs...

 

Detektyvo struktūra tik iš pažiūros klasikinė, nes suktas ir analitinio proto nestokojantis detektyvas tiria jaunos merginos dingimą. Siužetas susuktas tikrai gerai, nes per visą filmą spėjau sudaryti galimas filmo baigtis ir vieną visgi įspėti pavyko, tačiau, kaip ir dera apgaulingam siužetui, svarbu įtikinamai suklaidinti žiūrovą, kad jis dėl nieko nebūtų tikras. Štai kodėl man patinka detektyvai! Čia nerasite kažin kaip smarkiai ir įdomiai išplėtotų charakterių su sudėtingomis personalizuotomis istorijos (gal knygoje tas pavyko labiau, nežinau), tačiau intrigos istorijoje dėl to netrūksta. Labiausiai, kas šiame filme, sakyčiau, pavyko, yra perteikti detektyvų ir žiniasklaidos klerkų sandraugą, kuri toli gražu, tradiciškai turėtų atstovauti teisingumo pusei, bet atrodo labiau korumpuota nei tariamas ar galimas žudikas. Kiek kainuoja sukurti visuomenei spektaklį ir kodėl tam sudaromos sąlygos, filmas nedetalizuoja ir neanalizuoja, tačiau pateikia kaip faktą ir tu, žiūrove, daryk savus sprendimus ir prielaidas. Chamizmo ir užuominų čionai netrūksta, bet labiausiai šioji 2017 metais pastatyta drama man asocijuojasi su šių dienų tikrove dėl mokytojų streiko: šiaip ar taip atpirkimo ožiai net ir italų kine būna mokytojai, nes juos apjuodinti lengviausia ir paveikiausia dėl įsigalėjusio dvilypio profesinio įvaizdžio t. y., visuomenėje mokytojas turi būti pasitempęs ir be dėmelės, nes atstovauja tariamam prestižui, o iš tikrųjų jį spardo tas, kas netingi.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šviesiai mėlyna akis" / "The Pale Blue Eye"

Sveiki,

Tikriems literatams, kurie domisi ir skaito pasaulio klasikinius autorius, tikriausiai nereikia pristatyti amerikiečių poeto ir novelisto Edgar Allan Poe (1809-1849), kuris pagarsėjo savo šiurpiomis gotikinėmis detalėmis kurdamas literatūrą. Šiuolaikinis amerikiečių kino režisierius Scott Cooper, kurį žinome iš tokių jo darbų kaip „Pašėlusi širdis (2009), „Juodosios mišios“ (2015) ir kt., ėmėsi režisuoti XIX amžiaus pirmosios pusės persunktą britiško stiliaus siaubo detektyvą „Šviesiai mėlyna akis“ (angl. The Pale Blue Eye) (2022), kuris, sakyčiau, absoliučiai atitinka E. A. Poe literatūrinę dvasią. Įdomu dar ir tai, kad scenaristai į istoriją įtraukė ir patį Poe kaip personažą ir pavertė jį šiek tiek kvaištelėjusiu poetu, kuris pasitelkęs savo kūrybišką mąstymą padeda detektyvui tirti žmogžudystes.

Filmas iš esmės yra kostiuminis, sakyčiau, režisieriui pavyksta kurti atmosferą ir Viktorijos laikų atmosferą, perteikia to laikotarpio dvasią ir veikėjų mąstyseną. Filme pirmuoju smuikeliu griežia aktorius Christian Bale, kurio kuriamas veikėjas ir atlieka tyrimą kadetų mokykloje, kur aptinkamas jauno pakaruoklio lavonas. Galiausiai paaiškėja, jog lavoninėje iš velionio išpjauta širdis, o jo rankoje palikta popieriaus skiautė su keista užuomina... Iš esmės toliau viskas rutuliojasi kaip klasikiniame detektyve. Prisiplakėlis keistuolis Poe ir detektyvas Augustas dienomis trinasi aplink kadetus ir griežtus jų mokytojus, o vakarais smuklėje geria.

Filmo intrigą bando pakurstyti šiek tiek nevykusiai perteikti mistiniai dalykai. Pats Poe giriasi, jog kalbasi su prieš 20 metų mirusia motina, o Augustas sapnuoja savo dingusią dukrą. Negana to, dar turtinga tos vietos dukrelė epileptikė taip pat geba susikalbėti su mirusiais. Visi apimti slogios transinės demonų idėjos, o netrukus atsiradęs dar vienas lavonas su išlupta širdimi tik pakursto, jog visi įvykiai susieti su satanistiniais ritualais. Tačiau filme nieko nevyksta, vis sukasi, malasi detektyvas tarp kelių įtariamųjų, stebi, eina vėl gerti, vėl kalbasi, vėl stebi ir tai užima didžiąją filmo dalį. Pavartomos kelios burtų ir kerėjimo knygos, kol galiausiai viena detalė leidžia neva Augustui viską išspręsti.

Visgi finalinė scena degančioje satanistinių apeigų pašiūrėje sukėlė labiau juoką, nei baimę, nes viskas perteikta taip nenatūraliai teatralizuotai, kad labiau primena kliedinčių veikėjų parodiją, kurie elegantiškai tiesia rankas į liepsnojančius veikėjus ir klykia tą kulminacinį „neeeee...“. Filmas galiausiai pateikia ir antrą finalą, dėl ko galbūt filmas ir įdomesnis ir, pasirodo, jog viskas buvo ne taip, kaip turėjo būti, tačiau visumoje filmo naratyvas, siužetas atrodo pernelyg paprasti, o režisūra, nors ir gera, nepateikia nieko įdomesnio nei, tarkim, „Vėtrų kalnas“ 1992-ųjų versijoje (pastarasis dar tik įdomesnis ir geresnis!). Bijau, jog visgi šį filmą labai greitai pamiršiu.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Enola Holms" / "Enola Holmes"

Sveiki,

 

Šiuo metu vienu labiausiai aptarinėjamu komerciniu filmu tapo „Enola Holms“ (angl. Enola Holmes) (2020), kuriame pasakojama Šerloko Holmes ir jo sesers Enolos istorija. Enolai tik 16 metų, ją ką tik paliko be jokios paaiškinamos priežasties keistuolė motina, palikusi keletą užuominų apie dingimą. Į namus grįžta broliai, kurie pamato laukinukę Enolą ir bando ją perauklėti ir padaryti aukštuomenės dama, tačiau Enola pabėga ir leidžiasi vienui viena ieškoti mamos...

 

Iš tikrųjų filmas prisodrintas dinamiškų spalvingų vaizdų, Viktorijos epochos kostiumai, pirmieji akumuliatoriumi varomi automobiliai, smagios detektyvinės istorijos. Geras operatoriaus darbas ir montažas iškart teikia dinamiško džiaugsmo, o istorijos dalyvė kartu vietomis tampa ir istorijos pasakotoja, kai kamera tinkamai priartėja ir tampa veikėjos pseudominčių srautu. Tai ne naujas triukas, tačiau šioje istorijoje jis veikia. Pagrindinį vaidmenį sukuria „Keistų dalykų“ serialo pažiba Millie Bobby Brown, kuriai, žinoma, karjera šviečiasi kine iki mirties, smagu matyti čia ir kitus žymius aktorius.

 

Šarmingai, išraiškingai perteiktai istorijai trūko nebent pačios istorijos. Visumoje istorija plokščia kaip karvės kanopa, viskas daugiau ar mažiau nuspėjama pagal ritmingas holivudinius nuotykių kriminalines istorijas. Mes žinome, kada tikėtis kulminacijos, kokios galima tikėtis atomazgos, viskas padaryta siužetinėse atpažįstamose klišėse, tiesa, tvarkingai ir nepriekaištingai, tačiau filmas nepatenkins kino gurmanų poreikių. Visgi tai masėms sukurtas saldus ir spalvingas produktas, kurio centre – užsispyrusi jauna mergina, svarbiausia, maištininkė ir kovotoja, kuri nepaklūsta moters ir merginos statusams bei elgsenai, todėl atrodo dirbtinai hiperbolizuota vaikėziškomis analitiškomis ir matematinėmis savybėmis, kurios žiūrovui ir vėl formuoja senas banalias tiesas apie moters tapatybę ir socialinius statusus. Senoji gerojo feministinė mokykla, tačiau iš esmės nuo „Ksenos – karingosios princesės“ dešimtame dešimtmetyje, nieko čia naujo nerasite, kaip tik merginą savo protu ir įžvalgomis aplenkianti patį Šerloką Holmes, kuris šiame filme, (atleisk Henry Cavilli), atrodo veikiau ne kaip detektyvas, o kaip beskonė negyva dekoracija ir toli gražu neprimena įžvalgių analogiškuose filmuose vaizduojamų Šerlokų. Po efektyvia margaspalve ir dinamiška pompastiška istorija slepiasi silpnokas siužetas ir gerokai nuvalkiotos filmo idėjos.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kinų kvartalas" / "Chinatown"

Sveiki visi,

Su lenkų kilmės režisieriumi Roman Polanski draugavau jau ne kartą, paskutinįkart tikriausiai mačiau jo „Kivirčą“, kuris man patiko, tad nusprendžiau pabraidyti giliau po jo vandenis ir pasižiūrėti jo ko gero vieną geriausių darbų – „Kinų kvartalas“ (Chinatown) (1974), kuriame pasirodo to meto pirmo ryškumo žvaigždės Jack Nicholson ir Faye Dunaway .

Labai trumpai apibūdinant įspūdžius, galiu pasakyti, kad filmas yra atplaukęs iš pačios klasikos. Ilgas, svarus ir siužetiškai įmantrus detektyvas su trilerio priemaišomis. Daug paslapčių, daug neaiškumų ir spėlionių, štai taip būtų galima apibūdinti scenarijų, už kurį Polankis gavo „Oskarą“. Ir visgi, pirmoji filmo valanda slinko man pakankamai sunkokai, norėjosi didesnių „kabliukų“ byloje, buvo daug neaiškumo, kažkoks užtęsimas, personažo draikymasis į šonus šiek tiek netgi prailgo, tačiau kai Nicholsonas ir Dunaway sugulė į lovą, tada prasidėjo „visos linksmybės“ ir labiau įsijaučiau į detektyvą. Aišku, nufilmuota su dvasia, pats siužetas tuo metu turėjo šiek tiek šokiruoti etatinius filmo žiūrovus, bet žvelgiant iš šių dienų, tai filmas klasika, kuris patiks retrospektyvos gerbėjams, kurie dievina senuosius filmus, aktorius, alpsta dėl nespalvotų ar pastelinių filmo spalvų. 

Šiaip, kad filmas patiko, supratau tik jam pasibaigus, kylant kamerai į viršų Kinų kvartale, kai gatvė tuštėja, herojai eina namo, šiaušiasi vėjas nuolat augančiame Los Angele... Pajutau po viso filmo tokią nostalgiją, kad, rodos, žiūrėjau jį visą dieną ir tik dabar pasibaigė visas serialas. Užtęstinumo jausmas tapo ilgesio jausmu. Žinoma, dievinu Jack‘ą Nicholsoną. Kitiems patinka Robertas Deniro, Dustinas Hoffmanas, o jie man per grubūs, netašyti, pernelyg kažkokie familiariai atsipalaidavę, nors juos visi dievina, o štai Jack Nicholsonas, mano akimis, yra tikrasis genijus. Net nustebau, kad jis dirbo su „Pianisto“ režisieriumi Polanskiu. Faye Dunaway vėlgi savo eros mega žvaigždė, po šio filmo labai užsimaniau pasižiūrėti „Boni ir Klaidas“, kad galėčiau visiškai tapti uzurpuotu jos būvimu kine ir energetika.

Šiaip sveikintinas filmas. Kančios buvo vertos. Dievinu, kai po filmo lieka ilgesys ir norisi sakyti – „sustok, akimirka, žavinga!“

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela