Filmas: "Labanakt, mamyte!" / "Ich seh Ich seh" / "Goodnight Mommy"

Sveiki,

Kažkada Kino pavasario festivalyje rodytas siaubo drama „Labanakt, mamyte!“ (vokieč. Ich seh ich seh) (2014) kažkaip nesulaukė itin didelio atgarsio ir nebuvo niekur įtrauktas į būtinų pamatyti kino juostų sąrašus. Na, europiečiai išsiskiria savitu siaubo stiliumi, nors šio žanro daug ir nesukuria, tačiau prieš kelerius metus rodytas prancūzų filmas „Šviežiena“ kažkaip įsiminė savo originaliu scenarijumi ir pateiktimi. O ko tikėtis iš šio austrų kino?

Minimalistiniame filme viso labo vos trys pagrindiniai veikėjai – motina po plastinių operacijų ir du jos vaikai dvynukai Lukas ir Elijas (aktorių berniukų vardai sutampa), kurie dienų dienas slampinėja iš kampo į kampą ir stengiasi nesipainioti dirgliai reabilitaciją patiriančiai motinai. Berniukai įsikala sau į galvą, jog jų motina nebėra jų motina, tą lyg ir patvirtintų atrasta mamos fotografija su dvyne seserimi... Iš tikrųjų pirmasis pusvalandis ganėtinai niūrus nuteikiantis ir sunkiai, bent mane, įtraukė, vėliau viskas perauga į iracionalių būsenų ir įvykių pasakojimą, primenantį kažkiek graikų juostą „Iltinis dantis“. Tie gamtos peizažai, skurdūs simboliai, jog kažkas tuoj įvyks ar nutiks iš esmės manęs netenkino. Kur kas gamtos simbolių meistro Tarkovskio, mano akimis, niekas nepralenks, todėl utopiškos vaikystės peizaže, aišku, kyla nerimas, jog čia kažkas ne taip, bet dvelkia šiokiu tokiu vilkinimu...

Ir režisieriai pasistengė, kad paskutinis šio filmo pusvalandis būtų lyg atpirkimas – berniukai sadistai pasireiškia savo žvėriška prigimtimi. Nors neatskleisiu visų siužetinių detalių, jeigu sumanysite visgi filmą žiūrėti, bus nebeįdomu, tačiau vis galvojau, ką režisieriai tomis sadistinėmis „apeigomis“, jeigu taip galima išsireikšti, norėjo pasakyti? Ar tiek užtenka, kam motinos meilės trūkumas gali pakurstyti savo vaiko demonišką prigimtį, totalų nejautrumą, nors santykiai prieš operaciją buvo geri? Galima diskutuoti apie tam tikras logines spragas ir kraštutinumus, tačiau galiu pasakyti, kad mano šeimyna, žiūrėdama „Pjūklą“, kramsnojo traškučius, o žiūrėdami „Labanakt, mamyte!“ išbėgo į kitą kambarį ir išvadino mane nesveiku už parinktą filmą. Visgi poveikis buvo stiprus, tik kiek po to poveikio slypi pačios idėjos refleksijos, manau, kiekvienas žiūrovas pasidarys ją pats, jeigu reikės. Visgi vaiko rankoje ginklas tampa nervus paralyžiuojantis reikalas, o suaugusiojo įjungtas kruvinas benzininis pjūklas – eiline helovynine pramoga. Kartais manau, kad visi mes esame šiek tiek ... et... iškrypę.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siea

Šokiruojantis vaizdo klipas: netikras pop muzikos pasaulis ir Holivudas - klonai, užhipnotizuotos įžymybės, viešai prarandančios kontrolę

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti šiuo keistu paparacių užfiksuotų vaizdo klipų montažu, kurį tikriausiai padarė labai išmintingas žmogus ir tikriausiai ne vien tam, kad suglumintų ar kaip nors kitaip paklaidintų žmones. Iš tikrųjų šių vaizdo klipų ištraukas esu matęs ir seniau, bet tik dabar netyčia mane pasiekė šis ilgo siužeto montažas apie tai, kad viskas, ką regite populiariojoje kultūroje (ypač iš Holivudo) iš esmės yra propaganda. Vaizdo klipe matysite žinių vedėjų ir tokių garsenybių kaip Beyonce, Winona Ryder, Hillary Clinton, Britney Spears, Lady Gaga ir kitų neadekvatų ir sveiku protu nepaaiškinamą elgesį.

Apie tai, kad pasaulyje jau sukurta daugybę klonų, kad garsenybės yra užhipnotizuotos – kaip manote, kodėl taip liūdnai savo gyvenimus baigė Whitney Houston, Amy Winehouse ir Michael Jackson? – informacijos jau randasi pamažu ir lietuviškai. O kaip politikos atstovai marionetės? Iš didelio noro tarnauti valdžiai? Baisiausia iš visko, ką mačiau vaizdo klipuose, atrodo buvusi demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton, kuri absoliučiai veikia kaip lėlė robotas (siužete slapta užfiksuota, kaip ją vos ne lanksto į automobilį) ir atrodo absoliučiai net neužhipnotizuotas žmogus, o kažkoks plastiko gabalas. Šitokia „netyčiukų“ ir „prigautukų“ vaizdinių kratinys leidžia iš esmės permąstyti viską, ką regime kine ir per TV.

Manoma, kad dabartinis Holivudas, kuriame tiek daug pedofilijos, sekso ir netgi yra valdomi kitokios padermės, ateivių rūšies, iš esmės yra šeštajame dešimtmetyje kurto MK-Ultra projekto padarinys. Šiame projekte buvo atliekami įvairūs bandymai su žmonėmis. Bent įdomumo dėlei pasižiūrėkite, kas vyksta. Vėliau yra klipas, kurį sukūrė Robertas Mackevičius, paaiškindamas, kas yra kas... Vėlgi, kaip tuose „X-failuose“: tiesa slypi kažkur anapus.

P. S. Tikiuosi, kad nebūsiu apkaltintas naivumu, jeigu tai nebūtų plačiai pasklidę ir viešai kalbama, manau, net nesiryžčiau remtis vienu ar tik keliais šaltiniais.

Roberto Mackevičiaus klipas

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Ida Vitale rašytoja iš Urugvajaus apie rašymą ir skaitymą

Sveiki,

Beskaitant naujausią „Literatūra ir menas“ numerį, labiausiai įstrigo šioji garsios Urugvajaus poetės Ida Vitale (g. 1923), šiandien jai jau 95 metai ir ji jau seniai įėjusi į Lotynų Amerikos literatūros istoriją. Interviu leidiniui parengė Marija Aurelija Potašenko.

Šioji citata dar kartą patvirtina, kad geriausias rašymo „mokytojas“ yra skaitymas ir savo kelio ieškojimas, o ne kopijavimas. Visgi vengiu prastos literatūros, bet kasmet „įkrenta“ keletas knygų, kurias suskaitau sukandęs dantis. Pagal Idą Vitalę, tai puiki pamoka visada vertinti (rašant arba ne), kas yra toji gera literatūra. Visgi asmeniškai man šiek tiek gaila laiko prastoms ar vidutiniškoms knygoms, bet šiuo atveju I. Vitalę labai puikiai suprantu dėl kopijavimo (sąmoningo arba nesąmoningo).

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Virš didingumo" / "Above Majestic"

Sveiki,

Sako, kad tokius filmus, kaip „Virš didingumo“ (angl. Above Majestic) (2018) kurti absoliučiai pavojinga, nes jie demaskuoja sąmokslo kurstytojus, įsikūrusius vyriausybių uždangos viršūnėje. Esame labai sumaišyti ir suskaldyti, kad galėtume adekvačiai vertinti tokius filmus, o jų žiūrovai laikomi iš esmės nenormaliais – tai irgi tos valdžios įrankis kompromituoti ir dezinformuoti apie ateivių rūšis žemėje bei tikrąją valdžią. Galite sakyti, kad ir aš, Maištinga siela, irgi šiek tiek „nušokau nuo proto“, jeigu tikiu šiais dalykėliais, tačiau besidomint jau visą dešimtmetį panašia dokumentika, dvasinėmis praktikomis, energetika ir t. t. ne kartą susidūriau su šia „keliaujančia“ informacija, apie kurią jokie didieji žinių portalai nerašys teigiamai, nes jie pavaldūs vien tik dezinformacijai, tačiau esu pastebėjęs, kad paskutiniu metu apie tai alternatyviuose portaluose ir netgi TV laidose apie tai užsimenama ir vis plačiau ir atviriau žmonės apie tai kalba ir netgi turi konkrečių faktų... Vienas iš tokių išsilaisvinimų nuo dezinformacijos filmų ir yra „Virš didingumo“, kuriame kalbama plačiąja prasme apie visą suklastotą žmonijos istoriją ir žinias, kuriomis taip didžiuojamės.

Filmas pakankamai konstruktyvus, žinoma, dėl mažo finansavimo, jis remiasi tik kai kurių žmonių, norinčių kalbėti tiesą parodymais. Tokie filmai kaip „Virš didingumos“ dažnai nustumiami į paribį arba sukompromituojami kaip neverti dėmesio: „ai, dar vieni durneliai sukūrė savo sąmokslo teoriją, čia kaip Da Vinčio kodas – viskas išgalvota ir suprojektuota smegenim praplauti“. Filme kalba skirtingi išsilavinę žmonės, susidūrę su po vyriausybine uždanga. Apie reptilijų valdančiųjų rasę (apie ją YouTube kanale vis daugėja alternatyviųjų filmukų, kurie, deja, dėl tų pačių reptilijų politikos niekada neprasimuš į pirmuosius puslapius), taip pat kalbama apie nacių eksperimentus 1930-1940 metais, apie jau esamas, bet slepiamas technologijas, kurias perėmė kitų iš ateivių rasių (jos irgi lakoniškai pristatomos) – įdomu, kad jų pokalbiai tik patvirtina iki to internete ar knygose nuotrupom sklandančią informaciją.

Iš esmės manęs niekas šiame filme nešokiravo, nes viską ir taip jau žinojau iš kitų šaltinių, bet filmas įdomus tuo, kad jis apjungia nemažai sklandančių sąmokslo teorijų apie valdančiųjų kastas, apie užglušintus žmones, kurie mokosi universitete, bet vergauja tai pačiai sistemai, atiduodami gyvybiškai svarbią energiją milijardiniams projektams už Žemės planetos ribų. Tai ištisa šimtmečius besitęsianti tirada apie žmonijos mulkinimą. Visa matematika, medicina, visa, ką jūs mokotės mokykloje ir aukštojoje yra sukurta ir iškreipta, kad nutolintų nuo žmogiškosios prigimties ir tikrųjų dvasinių išteklių. Filmas mane asmeniškai vertė atskirai pasidomėti Nikolo Tesla energijos eksperimentais, kurio idėjos paprasčiausiai buvo sunaikintos vardan naftos išteklių ir vergovinės sistemos. Galimas daiktas, kad daugelis iš šio filmo tiesiog pasijuoks, nes esame suklaidinti vaidybinių filmų apie ateivius, esame paversti skeptikais ir sunkiasvoriais melo realistais, nes... juk kitaip ir negali būti, kai višta visą gyvenimą auga vien narve tik pritūpdama, paleista į laisvą, ji nežino, ką su ta laisve daryti, o ir vaikščioti po kiemą būna sunku – raumenys nesusiformavę. Žinoma, kad filmas ne kiekvienam, tik atsibundantiems ir po truputį suvokiantiems, kokioje išgalvotoje iliuzijoje mes gyvename.

P. S. Ir taip, internete labai daug šlamšto, simuliacijų ta pačia informacija, kuri pateikiama labai netikroviškai, netgi dezinformuoja apie viską, ką skaitome panašiomis temomis. Tokiais atvejais, manau, reikia pasikliauti šiek tiek sveiku protu, nuojauta, tikrinti šaltinius, galų galiausiai, kaip šiuo atveju, pajausti filmo kūrėjų intencijas.

P. P. S. Filmas ką tik pasirodęs. Žiūrėti galima anglų kalba.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Artūras Tereškinas apie vyriškumą, politiką, draudimus ir lyčių lygybę

Sveiki,

Taip, šioji dienos citata priklauso sociologui Artūrui Tereškinui, kurio straipsnius visada stengiuosi paskaityti, nes nuo paauglystės domiuosi lytiškumo samprata visuomenėje. Paskutiniu metu politinius draudimo sprendimus kaip niekad galima susieti su pasitikėjimo užsitarnavimu, „griežtos rankelės“ idėja, kai tauta tiesiog pasiilgsta stabilumo ir pilkos vienovės, nes pavargo nuo nelygybės ir konkurencijos, bet jau pamiršo sovietinius papirkinėjimus, žentų politikos vajų. Deja, tokia kontrolės politika tampa nuviliančiu reikalu, nes draudimai nesumažina nei emigracijos, nei mokesčių, nepadidina gyvenimo ir pragyvenimo kokybės, o tik pridaro keblumo, įspaudžia tave, pilieti, į rėmus.

Apie vyriškumo savijautą „būti vyru“ jau seniai sklinda blogos kalbos. Ilgą laiką vyrai tiesiog turėjo atlikti tam tikrą vaidmenį, kad jie būtų laikomi vyrais. Žinoma, kad seksualinė įvairovė, teisių suvienodėjimas namuose ir darbe su moterimis, vyrams „atėmė kiaušus“. Apie tą sukurtą vyriško pasaulio iškrypusį vaizdinį, kad visi aplink supuvę, o aš esu tai vyras didvyris, kuriam dėl įvairovės „visokiems gėjams“ neleidžiama būti didvyriu viešai, būtinai pasiskaitykite Artūro Tereškino straipsnį „Paranoiškas vyriškumas, homoisterija ir politinė viagra“.

Daug žiūrėti į pavyzdžius nereikia, užtenka Sauliaus Skvernelio snukį – ups, norėjau pasakyti, veidą – pamatyti, pripildytą labai jau vyriško „švytėjimo“, nuo kurio, atleiskite, suka vidurius. Bet kita vertus, gaila, kad suluošintos sielos Skvernelio pavyzdys laikomas vyriškumo ir garbės rodikliu ir jeigu tu nesi toks perdėtai policininkas kaip Skverneis, tada tu išvis nesi vyras... Įdomių pamąstymų.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Bebe - Busco-Me [žodžiai / lyrics / letras]

Sveiki,

Dalijuosi su Jumis tuo, kas paskutiniu metu groja mano dainų list‘uose. Kaip jau ne kartą minėjau, esu grįžęs prie ispanų atlikėjos Bebe dainų ir labiau klausau jos puikiai jautriai išreikštą albumą „Y“ (2009). Dar viena daina, kuri buvo įtraukta į šį albumą, vadinasi „Busco-Me“ (liet. Ieškau savęs). Bebe išgarsėjo 2003-2004 metais, išleidusi itin sėkmingą savo debiutinį albumą, persmelktą socialinėmis moterų problemomis. Antrasis albumas labiau dvelkia nelaimingos meilės temomis ir apskritai saviraiškos, laisvės ir gyvenimiškos prasmės paieškos tema. Galima sakyti, kad „Busco-Me“ atspinti apskritai antrojo albumo idėją.

Daina apie tai, kaip kartais aklai ieškome savęs, jaučiamės šiame pasaulyje išklydę iš stabilių vėžių ir net nebežinome, kas mes esame iš tikrųjų. Siūlau paklausyti dviejų šios dainos versijų. Viena iš jų – gyvo pasirodymo įrašas (kiek prastos kokybės), kurioje jaučiama įtaigi atlikėjos energetika ir kiek „tvarkingesnė“ studijinė versija.

Gyvas pasirodymas:

Studijinė albumo versija:

Bebe - "Busco-Me"

Algun día aprenderé el porque de algunas cosas
Entiendo empiezo a aprender como camina mi corazón
Me precipito y salto al vacio,
luego me siento y me pongo a buscarme y...

Busco, me busco y no me encuentro
Yo busco, me busco y no me encuentro
Busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y no me encuentro.

Y busco, yo me busco y no me encuentro
Y busco, me busco y no me encuentro
Busco, me busco y no me encuentro
Y busco, me busco...

Y no paro de buscarme más
y doy vueltas y pienso sin parar.
Y me miro en el espejo despacito,
me analizo y me enfado otra vez conmigo.
Y me digo: Anda ya mujé,
si to' tiene solución menos la muerte.
Y me levanto muy segura
y me echo a llorar como una niña a oscuras.

Ya no me divierto, pienso algunos días
y al otro día no hay sol que me acueste.
Me echo a correr buscando no sé que,
pensando que tal vez es posible reponerse.

Ya no me divierto, pienso algunos días
y al otro día no hay sol que me acueste,
me echo a correr buscando no sé que,
pensando que tal vez es posible reponerse
yo mientras...

Busco, me busco y no me encuentro
Yo busco, me busco y no me encuentro
Y busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco, me busco

Y cuando mi cuerpo termine de llorar,
echaré una ramita al mar,
que sea balsa pa' marinero náufrago
y pa' que no vaya a tientas le pondré yo un faro.

Y ahora que he caído al fondo de una piscina
tengo unas gotitas de agua que es mía
voy a recoger mis alitas rotas
y las pegaré a trocitos, a trozos y volaré.

Yo soy una montaña rusa que sube, que baja, que ríe, que calla, confusa,
me dejo de llevar llevar,
por lo que los días me quieran mostrar...
Soy una montaña rusa que sube, que baja,
que ríe, que calla, confusa,
me dejo de llevar llevar
por lo que los días me quieran mostrar.

Y yo busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y me busco.

Ya no me divierto, pienso algunos días
y al otro día no hay sol que me acueste,
me echo a correr buscando no sé que
pensando que tal vez es posible reponerse
y yo mientras...

Busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y no me encuentro
Y yo busco, me busco y me busco y me busco.

Y me busco, me busco y no me encuentro
y busco, me busco y no me encuentro
y busco, me busco y no me encuentro
y yo busco, me busco, me busco...

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Juodoji pantera" / "Black Panther"

Sveiki, skaitytojai,

Vienas geriausių praėjusių fantastinių filmų laikoma super didvyrių serijoje besipuikuojantis filmas „Juodoji pantera“ (angl. Black panther) (2018), kuris pasakoja apie Afrikos platybėse įsikūrusią pažangią civilizaciją, kuri turi tokią išsivysčiusią technologiją, bet visas likęs pasaulis nieko apie tai nežino. Tačiau, kaip ir galite numatyti, čia labiau veikia gėrio ir blogio jėgos dėl naujosios valdžios, kai kas bando iš išorinio pasaulio sugriauti eldoradišką vietinių idilę ir padaryti chaosą...

Šis filmas juodaodžiams aktoriams neabejotinai tikras rojus – tiek gerai žinomų šios rasės aktorių retai kada pamatysi vienoje juostoje. Jau ką vien reiškia tokios iškilios aktorės kaip Angela Bessett ir Lupita Nyong‘o... „Juodoji pantera“ išties buvo populiari ir giriama juosta, bet vos tik pradėjęs ją žiūrėti, prisiminiau, kodėl apskritai vengiu ir gana nenoriai leidžiuosi žiūrėti filmus apie super didvyrius. Kad ir kokia bebūtų beprotiškai smagi ir dinamiška atmosfera, kad ir kaip stebintų kostiumų idėjos, nenusibostantis veiksmas, visada pasigendu – šiame filme irgi – pagrindinių veikėjų vidinio pasaulio priešpriešų ir virsmo. Kaip prasidėjo filmas su „geriečiais“ ir „blogiečiais“, taip jis ir baigėsi. Kad ir kiek nuotykių, kad ir kiek išbandymų patyrė pagrindinis naujasis Vakandos karalius, jis viduje liko tokioje pačioje pozicijoje. Todėl filmas atrodo labai idėjiškai statiškas ir mažai kuo paveikus, nes iš esmės jis kaip kompiuterinis žaidimas, kokį avatarą tu pasirinki, tiek su juo tu ir „nueini“ ir niekas nepasikeičia, tik pabaigoje, kaip ir dera herojiniams epams, laimi tie patys „geriečiai“.

Po pompastika esti ta pati herojinė jau gerokai nusibodusi etiketo, didinga literatūrinė sakinių moduliacija, kuri absoliučiai neatitinka žmogiškosios realybės. Veikėjai tokie įtikėję savo paklusnumu ir dorybių persmelkta programa, kad tikrai atrodo ne kaip žmonės, kurie klysta ir gali staiga savo veiksmų eigoje atrasti savo kitas asmenybės dalis, bet tokiuose filmuose visada liūdina ta pati artikuliacija – veikėjai kaip nepakeičiami geri ir blogi robotai nuo pradžios iki galo, už kuriuos, aišku, nori sirgti, tačiau toje plotmėje nebelieka intrigos ir įdomumo, todėl, mano akimis, filmas gana vidutiniškas, skirtas masėms be įdomesnės vidinių veikėjų vystimosi grandinės. Visą egzotiškumo įspūdį sustiprina afrikietiška kultūros aplinka, o jeigu veiksmas vyktų kokiame JAV didmiestyje, tai iš vis filmas nebeatrodytų patrauklus.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela