Kultūros savaitraštis "Literatūra ir menas" Nr. 37 (3633), 2017 spalio 13 d.

Sveiki,

Kas šįkart gero savaitraštyje Literatūra ir menas? Žinoma, mane patį labiausiai domina literatūra, todėl pirmiausia puolu skaityti skyrelį knygų presas, kuriame „svečiuojasi“ šmaikštusis Marijus Gailius, kuris apžvelgia per trisdešimtmečių prizmę trijų rašytojų knygas – Povilo Šklėriaus, Gabijos Grušaitės ir Dovydo Pancerovo kūrinius. Apie ką rašo trisdešimtmečiai taip išskirtinio bruožo recenzentui ir nepavyko surasti, nes temos gana įvairios. Dėmesys lietuvių literatūrai ir naujai kartai turėjo sudominti literatūra, bet kažkodėl po M. Gailiaus „įžvalgų“ nebesinori nė vienos skaityti, nes kažkaip retai jis randa už ką rašytoją vienaip ar kitaip pagirti, o įspūdis toks, kad recenzentas labiau mėgaujasi ne savo įžvalgomis, bet pačių recenzijų rašymu, nors neprikiši, ką atkapsto, argumentuoja. Jau buvau nusižiūrėjęs P. Šklėrių paskaityti, bet... Po recenzijos pagalvojau: o gal ir nebeverta gaišti laiko. (Povilai, padėkok Gailiui).

Nustebino tik prielankesnė recenzija D. Pancerovo Kiborgų žemei, kurios nė dykai neimčiau, nes tos reportažinės knygos apie karo zonas, atleiskite, vemti verčia, nuo brukamo militaristinio (pseudo)divyriško-patriotiško romantizavimo. Nesakau, kad apie karą skaityti ir kalbėti blogai, tačiau paskutiniu metu ta militarizavimosi mada šalia tokios literatūros tampa viena didele smegenų plovimo mašina – ir nė velnio nematau čia gėrio ir pasigėrėjimo nei žiniasklaidoje, nei literatūroje, nei išpūsto heroizmo klostėse... Tai gal G. Grušaitę skaityti?

Iš esmės šis numeris skirtas dviem dalykams: Povilo Šklėriaus kūrybos reklaminei kampanijai ir feminizmo ir maskulinizmo peštynėms. Povilo Šklėriaus tiek, kad vežimu vežk. Pirmuosiuose puslapiuose – interviu su juo, kuris iš pradžių pasirodė nu žiauriai nuobodus, bet ir tas interviu pritemptas prie lyčių lygybės, kol galiausiai išsirutulioja, kad Šklėrius puikus žmogus, nuoširdus ir visoks be kaukių ir menininko pseudo įvaizdžių. Jo kūrybą nagrinėjo Viktorija Ivanova, apžvelgdama du romanus Ko negalima sakyti merginai bare (velniai griebtų, pavadinimas kaip iš žurnalo Cosmopolitan vyrams – niekada tokio neskaityčiau!) bei mano dėmesį patraukęs Mano tėvas, mano sūnus – biblijinio skonio pavadinimas iškart prisibeldžia apie gilesnio teksto bylojimą. Tiesą sakant, V. Ivanovos teksto viso neįveikiau, nes jis labiau analitinis ir skirtas tyrinėtojams ir tiems, kurie jau sugraužė P. Šklėriaus kūrybą. Ne gana to, dar ir M. Gailius jį aprašo.

Antroji svarbi tema galbūt ta, kurią socialiniuose tinkluose įžiebė Aušra Kaziliūnaitė, kai Jotvingių premiją pasidalijo... ir vėl vyrai. Moterų ir vyrų literatūros įvertinimai tapo tarsi feminisčių ir maskulinistų kovos lauku, tad „į temą“ kaip tik straipsnis apie Lietuvos kalinius vyrus, o tiksliau apie jų rankdarbių būrelius – tapybą, mezgimą ir kitus atseit nebachūriškus reikalus kalėjime – Renatos Obcarskės straipsnis Apie vyriškumą ir kūrybą už grotų. Šią temą papildo ir Adronės Urbonaitės prisiminimai ir apmąstymai Sužeistų ambicijų vyrai: gailėtis ar papjauti? Kaip visada straipsnio autorė šmaikšti, kandi ir žurnalistiškai greitai skaitoma kaip horoskopai – čia gerąja prasme.

Štai Virginijos Cibarauskės verstas Kat George straipsnis Kodėl Courtney Love trikdo žmonės? Buvo pats įdomiausias šiame numeryje, kad net apskritai po jo pakeitė nuomonę apie pačią C. Love, kad net bėgau po straipsnio youtubinti jos dainų, o iš tikrųjų dar vienas akmuo į maszkulinizmo daržą, kuris iš esmės užgožė du svarbius literatūrinius įvykius paminėtus „tarp kitko“ labai saikingai – pati Jotvingių premija ir Nobelio laureatas Kazuo Ishiguro. Juokas juokais, nors premijas nuskynė pas jotvingius vyrai, tačiau visgi moterų išsidalijusių vietas tarp poezijos įvairiuose konkursuose Druskininkų rudens „lapų šūsnyje“ tikrai netrūko, bet suvirškinti jų poezijai jau, kažin, ar man užtenka jėgų. Poetiškiausiai, bent man, pasirodė Neringa Dangvydė, bet grįžau prie Gyčio Norvilo poezijos pirmame puslapyje ir net įsipatoginau lovoje pusmėnulius, kai perskaičiau apie vienuolę transporto priemonėse, tačiau greitai pamečiau eilėraščio mintį ir supratau, kad gal ir ne man šis G. Norvilo liepos 17 d. natiurmortas.

Ir pabaigai – Mindaugo Nastaravičiaus laudacija Vytautui Stankui iš esmės švelniai įžnybė pulkui feministiškai nusiteikusių žąsų taip ir nerandant vienybės. Ar tai reiškia, kad kitąmet Jotvingių premiją tikrai pelnys moteris? Jei pelnys, tai čia kaip ir „dėl lygiųjų“? O jei nelaimės, tai čia „ir vėl vyrai išsidalijo premijas“? Kad ir kaip nutiks, viskas vis tiek bus tik dalis proceso tarp amžino moteriškumo ir amžino vyriškumo – ir vis tiek vieni be kitų niekaip.

P. S. Krienai ant Literatūra ir menas viršelio? Really? Negi nieko patrauklesnio nebuvo galima sugalvoti? Tikriausiai, kad ne.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Lana Del Rey - "National Anthem" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Jau kuris laikas skamba Lanos del Rey dainos „National Anthem“ melodija, kuri užlieja, dievaži, kaip koks tikras himnas. Nėra šioji atlikėja kažkuo labai vokaliai ypatinga, tačiau jos dainų melodiškumas ir atmosfera pribloškiančiai unikali, kad iki šiol man paslaptis, kodėl žmonėms ne itin populiariosios kultūros atlikėja šitaip ėmė ir patiko.

Šioj daina iš albumo „Born to die“, pasirodžiusio 2012 metais ir iškart tapo kultiniu albumu. Daina „National Anthem“ (liet. Tautiškas himnas) atrodytų iš pavadinimo net kiek įžūlokas, tačiau tai toli gražu ne kokia parodija. Penktasis albumo singlas susilaukė ir pagyrų iš muzikos kritikų, kurie gyrė dainos choro motyvą, lakonišką žodžių tėkmę, atgaminančią 6-7 dešimtmečių amerikietišką dvasią, kuri ir įkvėpė sukurti vaizdo klipą apie Kenedžio nužudymą. Vaizdo klipe Lana apsirengusi kaip Žaklina, tačiau jos vyras prezidentas vaizduojamas kaip juodaodis, norint pranešti lygybės žinutę. Vaizdo klipas išties išraiškingas, nominuotas MTV muzikos apdovanojimams už apipavidalinimą...

Pati daina, kaip jau minėjau, melodinga, kaip ir daugelis albumo dainų ir ją nesunku paniūniuoti. Apskritai kalbant, man tai stebuklinga daina, tokių praktiškai kaip Lanos del Rey nesiklausau – ji unikali, unikali ir ši daina, tad dalijuosi šiandien šia daina su Jumis.

Žodžiai / Lyrics 

"National Anthem"

[Music video prelude:]
Happy Birthday to you
Happy Birthday to you
Happy Birthday, Mr. President
Happy Birthday to you
Thanks, Mr. President
For all the things you've done
The battles that you've won
The way you deal with US Steel and our problems by the ton
We thank you so much
Everybody

Money is the anthem
Of success
So before we go out
What's your address?

I'm your National Anthem
God, you're so handsome
Take me to the Hamptons
Bugatti Veyron

He loves to romance them
Reckless abandon
Holdin' me for ransom
Upper echelon

He says to "be cool" but
I don't know how yet
Wind in my hair
Hand on the back of my neck
I said, "Can we party later on?"
He said, "Yes, yes, yes"

Tell me I'm your National Anthem
Booyah, baby, bow down
Making me say wow now
Tell me I'm your National Anthem
Sugar, sugar, how now
Take your body downtown
Red, white, blue is in the sky
Summer's in the air and
Baby, heaven's in your eyes
I'm your National Anthem

Money is the reason
We exist
Everybody knows it, it's a fact
Kiss, kiss

I sing the National Anthem
While I'm standing over your body
Hold you like a python
And you can't keep your hands off me
Or your pants on
See what you've done to me
King of Chevron

He said to "be cool" but
I'm already coolest
I said to “get real",
“Don't you know who you're dealing with?
Um, do you think you'll buy me lots of diamonds?”

Tell me I'm your National Anthem
Booyah baby, bow down
Making me say wow now
Tell me I'm your National Anthem
Sugar, sugar, how now
Take your body downtown
Red, white, blue is in the sky
Summer's in the air and
Baby, heaven's in your eyes
I'm your National Anthem

It's a love story for the new age
For the sixth page
We're on a quick sick rampage
Wining and dining
Drinking and driving
Excessive buying
Overdose and dyin'
On our drugs and our love
And our dreams and our rage
Blurring the lines between real and the fake
Dark and lonely
I need somebody to hold me
He will do very well
I can tell, I can tell
Keep me safe in his bell tower, hotel

Money is the anthem of success
So put on mascara, and your party dress

I'm your National Anthem
Boy, put your hands up
Give me a standing ovation
Boy, you have landed
Babe, in the land of
Sweetness and Danger
Queen of Saigon

Tell me I'm your National Anthem
Booyah, baby, bow down
Making me say wow now
Tell me I'm your National Anthem
Sugar, sugar, how now
Take your body down town
Red, white, blue is in the sky
Summer's in the air and
Baby, heaven's in your eyes
I'm your National Anthem

Money is the anthem
God, you're so handsome
Money is the anthem
Of success

Money is the anthem
God, you're so handsome
Money is the anthem
Of success

Money is the anthem
God, you're so handsome
Money is the anthem
Of success

Money is the anthem
God, you're so handsome
Money is the anthem
Of success

[Music video spoken ending:]
And I remember when I met him.
It was so clear that he was the only one for me.
We both knew right away.
And as the years went on things got more difficult,
We were faced with more challenges.
I begged him to stay,
Tried to remember what we had in the beginning.
He was charismatic, magnetic, electric, and everybody knew him
When he walked in every woman's head turned.
Everyone stood up to talk to him.
He was like this hybrid, this mix of a man who couldn't contain himself.
I always got the sense that he became torn between being a good person and missing out on all of the opportunities that life could offer a man as magnificent as him.
And in that way, I understood him.
And I loved him, I loved him, I loved him, I loved him.
And I still love him, I love him.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaikis ant ratų" / "Baby Driver"

Sveiki,

Dar vienas pramoginio tipažo filmas „Vaikis ant ratų“ (angl. Baby Driver) (2017) gali dar kartą paliudyti, kad nemoka lietuviai versti pavadinimų. Vaikis ant ratų – savaime neįmanoma, nes jis turėtų sėdėti, gulėti ar tupėti ant ratų, o ne ratuose? Pagal prasmę jau savaime yra nesąmone, tačiau visiems ten nusispjauti, svarbu, kad žmonės vartotų, pirktų ir liudytų filmo sėkmę. Filmo sėkmės formulė labai paprasta ir jau išmėginta daugybė sykių – daug pramoginio greičio, paviršutiniškos įtampos, šmaikštumo dozė ir, žinoma, sudėtinga pagrindinio veikėjo vaikystė...

Filmas nufilmuotas vingrus ir,  atrodo, visomis prasmėmis itin profesionalus, tačiau, pripažinkime, pernelyg lėkštas. Tarsi pritempiant truputį iki Tarantino filmo manieros, lyg ir prisilaikant kažkokių Holivude įvertintų autoritetų, filmas, kad ir koks jis smagus, kad ir koks jis būtų įtraukiantis, po seanso išgaruoja kaip amoniakas – nieko nebeliko ir kitą dieną nebėra net ko papasakoti apie šį filmą. Palaukit, ar tai kažkas panašaus į „Taksi“? Kažkas klausė ir aš atsakiau. Panašus į daugelį filmų, kad savitumo lieka tik tiek, kiek režisieriui pavyko surėdyti visokiausių režisierių ir filmų koliažą ir išvesti savo vištų veislę. Pagrindinis personažas, nuolat besiklausiantis muzikos, iš esmės ir nervina, ir neįtikina – komikso lygio herojus, tarsi žmogus voras su specifiniais gebėjimais, iš esmės neturi nieko bendra su realybe ir tai šiek tiek nuvilia, tačiau šarminga filmo kompozicija, kuri ir linksmina, ir įtraukia, visgi yra paveiki pasiglemžti žiūrovo dėmesį – o ko bereikia tiesiog geram pramoginiam filmui?

Prisiskaitęs neblogų atsiliepimų visgi iš šio filmo tikėjausi šio bei to, bet dabar prastūmiau laiką ir jaučiuosi niekuo nepraturtėjęs – tai vėlgi pramoginio filmo trūkumai, tiesiog jie nebegali pripildyti išlepinto žiūrovo, todėl jų misija tėra išlaikyti dėmesį ir tai jau yra gero filmo rodiklis. Štai kokios mintys man kilo po seanso „Vaikis ant rato“. Susimildmi, tik nebekurkite jokių tęsinių, nes tikrai nebežiūrėsiu, kad ir kaip gerai jis bebūtų įvertintas – tiesiog nebeaktualūs tokie „Desperado“ ir kitus filmus primenantys kūriniai. Vsio.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "13 vaiduoklių" / "Thir13en Ghosts"

Sveiki,

Neseniai praūžusiam penktadieniui, kuris buvo pažymėtas 13 diena, reikėjo „prie kompanijos“ ir vėl prisitaikyti ir rinktis tą filmą, kurio nori dauguma ir dar didesnei nelaimei – filmas iš senų nevykusių pavadinimu „13 vaiduoklių“ (angl. Thir13en Ghosts) (2001), kuris tapo tikra klasika, kurie praktiškai nevertina gero ir stilingo siaubo filmo, o tik prastai pateiktas neblogai scenarijuje išguldytas idėjas.

Idėja šio filmo tikrai bauginanti – sugauti 13 vaiduoklių pagal seną vienuolių knygą ir atverti pragaro akį, tačiau, kaip dažnai ir nutinka su mažo biudžeto projektais ir vidutiniškais režisieriais, jie turi pernelyg standartinį žiūros tašką ir tiesiog nemoka pasakoti istorijos... Filmo veikėjai vienkrypčiai, nuobodūs ir nuspėjami, scenos konstruojamos nuspėjamai ir todėl, bent jau man, dalį filmo kėlė ne tiek nuoboduli, kiek susierzinimą. Nesuprantu, kaip žmonės nebrangindami laiko gali žiūrėti kasmet tą prastą siaubo filmą, kai gerai pasiknaisiojus gali išgriebti tikrai gerų perliukų.

Grįžtant prie filmo, šįkart man idėja pasirodė išties nebloga, tačiau prasta režisūra ir akivaizdus aktorių vaidmenų paviršutiniškumas, kuris turėjo dar sukelti ir komedijos įspūdį, man atrodo pigiai ir net popsiškai manieringa – iš serijos tų pigių siaubo kino DVD, sukrautų už 0.99 euro centrus kur nors prekybos centre, kurių visi vengia kaip velnias kryžiaus... Bauginanti idėja nuėjo į kažkokį farsą. Nieko gero.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Pirkiniai: Haruki Murakami, Česlovas Milošas, Julio Cortazar, Kristina Sabaliauskaitė, Jurga Ivanauskaitė, Antonella Cilento

Sveiki,

Ir kas per velnias, kad visas spalis toks laikus? Stebuklas, kad skėtis nesulūžo, nors prieš akis tokių, kurių lietsargius nunešė vėjas, sulaužė stipinus ir kitaip „išprievartavo“ apsaugą nuo amžino lietaus, tikrai nestigo. Nepamenu jau ryto, kada eidamas į darbą, neišskleisčiau skėčio! Pasivaikščiojimai? Jau purto vien nuo minties, kad reikės išeiti į parduotuvę grietinės ar riešutų...

Bet štai neatsispyriau pagundai apsilankyti knygų išparduotuvėje. Kaip visada. Iš ten neišeinu tuščiomis. Kadangi artėja ligų sezonas, galbūt teks su kai kuriomis knygomis „padraugauti“. Dalijuosi naujais laimikiais. Tai – Jurga Ivanauskaitė ir jos „Stebuklinga spanguolė“, kuri pradinėse klasėse dar buvo įtraukta į vadovėlį, tiesiog net negalėjau pagalvoti, kad su ja aš užaugsiu, šios knygos perleidimas – dovana.

Česlovo Milošo eilėraščiai gražiai išleisti, versti tikrų profų ir tiesiog cituoti ir skaityti mažomis dozėmis, o kam čia paslaptis – dar kartais ir padulkėti lentynoje. Dieve, juk čia Milošas, kažkas aiktelėjo prie urmo ir įsidėjo į krepšį penkis egzempliorius. Aš tai nedrąsiai dar pastoviniavęs irgi įsimečiau. Taigi.

Haruki Murakami. Kur jis buvo? Kodėl visi dėl jo alpsta? Bučiuoja jo knygos viršelius? Kam tas Nobelis Šnobelis ir lažybos? Ai, gi Murakami... Prieš dešimt metų neįveikta „Avies medžioklė“ gerokai atitolino mane nuo šio autoriaus, nors kažkada „Norvegų girią“ tiesiog sukrimtau. Bandysime pirmiausia nuo apsakymų „Vyrai be moterų“ išleistu kietu fantastišku viršeliu.

Kvailiausias tikriausiai pirkinys – italų rašytojo Antonello Cilento „Lizarija, arba moteriško malonumo paslaptis“ – klaikus pavadinimas, viršelis baisus, bet taip įtraukė anotacija, kad net nebeišėmiau iš pirkinių krepšelio. Tikriausiai taip ir neteks kada perskaityti jos, blemba, kurių galų aš ją pirkau? Mat apie moters orgazmą 17 amžiaus Italijoje... Kurgi ne!

Tai tiek šįkart. Dieve, tik laimink skėčius ir užsuk debesų čiaupus!

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Katy Perry - "Witness" (Vinyl, 2LP) 2017

Informacija apie albumą: Katy Perry - "Witness" (Vinyl, 2LP) 2017

Vinilinė plokštelė: Robin Schulz - "Uncovered" (Vinyl, 2LP) 2017

Informacija apie albumą: Robin Schulz - "Uncovered" (Vinyl, 2LP) 2017