Sveiki mielieji, šiandien noriu trumpai pristatyti autobiografinį filmą „Amelija“ (Amelia). Tai filmas apie įžymiąją amerikiečių lakūnę Ameliją Earhart. Žanras kaip supratote yra biografinė drama, o biografinės dramos yra vienas iš nuostabiausių žanrų, ypač pasakojant apie stiprias ir ryžtingas moteris. Prisiminkime meksikiečių dailininką Fridą arba nuostabią Edith Pief gyvenimo istorija filme „Rožinis gyvenimas“, jau nekalbu apie Žana D‘Arc ir kitas. Šis filmas yra būtent iš šios serijos, o Amelijos vaidmenį buvo patikėta sukurti garsiajai aktorei Hilari Swank. Jeigu ši pavardė nieko nesako, tai dėl visa ko priminsiu, kad ji sukūrė nuostabius vaidmenis: „Mergina verta milijono“, „P.S. aš tave myliu.“, „Deimanto vėrinio paslaptis“ ir filme, kuris atnešė jai Oskarą „Berniukai neverkia“. Ši aktorė – talentas, visi jos vaidmenys labai skirtingi, įvairiapusiški ir nuostabūs. Tai aktorė meistrė, nebijanti keisti personažus ir savo išvaizdą, nebijo būti negraži, nepatraukli ir t.t. Ir štai ji sukuria dar vieną stiprų vaidmenį filme „Amelija“, kiek žinau nusikirpo plaukus ir juos paaukojo perukams moterims sergančioms leukemija. Drąsus poelgis, sakyčiau. Filme vaidina jau aktorius legenda tapęs Ričardas Gere, jau nevardysiu kokiuose jis filmuose yra sublizgėjęs. Tai nepaprastai produktyvus aktorius. Taigi, apie filmą „Amelija“, iš pradžių filmas pasirodė blankokas ir nuobodus, maniau, kad Amelijos charakteris per mažai maištingas, matyt, lyginau su kitais biografiniais filmas, tačiau apsirikau. Tai filmas apie moters stiprybę, apie svajones, kurios tampa tikslais. Amelija buvo pirmoji moteris perskridusi lėktuvu Atlanto vandenyną, galiausiai po kiek laiko ji tai padarė be jokių palydovų – viena ir tapo viena žymiausių to meto amerikiečių moterų, kurios kovojo už lygias moterų teises su vyrais. Filme taip pat nemažai vietos skirta ne tik jos aistrai – aviacijai, bet ir asmeniniam gyvenimui, kurį užpildo graži meilė, meilė, kuri gali subanguoti, pasijausti išduota, bet kartu po neramumų stabilizuotis ir egzistuoti kaip dar stipresnė apraiška. Amelija nelaikė savęs gražia, ji neturėjo krūtinės, pradžioje atrodė kaip vyras, rengėsi kelnėmis ir tik filmo viduryje ji pradėjo skleistis kaip nuostabi moteris. Aviacinė svajonė buvo jos gyvenimas, ne daug žmonių gali sau leisti spjauti į visuomenės nustatytas dogmas ir gyventi tik savo svajonėmis, Amelija buvo viena iš tokių, filme taip puikiai realizuojama. Tik ji galėjo sėsti viena į lėktuvą ir, nepaisydama sinoptikų, kilti į padanges ir per audros debesis skristi savo svajonės link. Kas įdomiausia buvo Amelijoje? Tai, kad filmas buvo apie jos individualią laisvę, Amelija nebuvo azartiška, ji nerungtyniavo su kitomis, nebandė įtikti pasauliui ar dėl to būti garsi, ta skrydžio utopija buvo tik jos vienos žvaigždė. Todėl daugelis jos nesuprato, manė, kad ji garbėtroška, bet viduje ji buvo tyra, nors šiek tiek ambicinga, bet ambicinga ir reikli sau. Kiekvieną kartą įgyvendinusi nesapnuotą skrydį per Atlantą, ji vis iškeldavo kitą, dar didesnį siekį – perskristi pasaulį. Galiausiai dideli lūkesčiai, mažos to meto technologijos galimybės padarė savo, galiausiai Amelija dingo Ramiajame vandenyne, galima sakyti, kad svajonė ją pražudė. Bet ji sakė, kad geriau tegu vandenynas būna jai kapas, nei atsisakys savo svajonių, geriau bandyti ir žūti, negu kriošti iki senatvės auginant vaikus. Taigi priėjome prie to, kad šis filmas yra puikus dokumentas savęs realizavimui, juk galima mokytis iš kitų ir žavėtis kitais nieko neapgaunant ir neišduodant. Manau, Amelija buvo tokia, kurią nebūtų niekas suvaldęs, jos siela ir minčių realizavimas buvo per didelio kalibro mūsų nustatytoms normoms. Kad ir kaip jums beatrodytų, siūlau pažiūrėti filmą „Amelija“ jau vien dėl nuostabios vaidybos ir filmo perteiktos dvasios.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą