2014 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Filmas: "Išgelbėti poną Benksą" / "Saving Mr. Banks"




Sveiki, kino mėgėjai,

Teko pamatyti dar vieną filmą. Šįkart „Išgelbėti poną Benksą“ (angl. Saving Mr. Banks) (2013). Filmas sulaukė ne tik palankių žiūrovų vertinimų, bet ir kino kritikų atsiliepimų. Emma Thopson, kuri buvo anų metų atradimas kine, mane inspiravo nedelsiant pažiūrėti jos naujausią darbą, kuris įvertintinas prestižiškiausiomis nominacijomis – tarp jų ir pretendentė į „Oskarus“. Na, E. Thopson jau labai seniai nebuvo sulaukusi tokių puikių įvertinimų – 1992 ir 1995 metais pelnyti „Oskarai“ kažkaip ilgai leido ją išstumti iš favoričių sąrašų, bet aktorė, regis, išgyvena tikrą kūrybos renesansą ir tikina, kad pagaliau jaučiasi suaugusi, nors neseniai aktorei sukako 55 metai! Kita priežastis – talentingasis Tom Hanks, apie kurį tikriausiai ir nebereikia nieko sakyti, viskas ir taip aišku.

Šie abu talentingi aktoriai įkūnijo realiai egzistavusius menininkus – Pamelą Trevers ir Voltą Disnėjų. Filmas sukurtas pagal tikrus faktus, išlikusius įrašus, aistringai kuriamas aikštingas P. Trevers charakteris ir pasaulis, kuris ne iškart galbūt mane sužavėjo, tačiau po seanso visgi nepaliko abejingo ir kartu su personažu braukiau ištryškusią ašarą. Filmas kažko visgi turi. Pasakojimas nors ir lengvokas, primena Hholivudinę manierą – garso takelis, emocija, grimas, tinkami žodžiai, tonacija – viskas pagal tam tikrą schemą, kuri, rodos, nebegali nustebinti, tačiau dėka išvystyto scenarijaus, gero aktorinio meistriškumo filmas staiga tampa gyvybingas, stilingas, nuoširdus, nors ir „disnėjiškas“. Skaudi Pamelos Trevor vaikystė, tėvo mirtis susieta su kūriniu „Merė Popins“ ekranizacijos sunkumais, atskleidžia sudėtingą rašytojos vidinį pasaulį, skaudulius, kuri ši asmenybė nenorėjo pripažinti ir atiduoti visuomenei sulesti it maitą.

Filmas man patiko, nors pirmąją jo valandą gal kiek ir buvau nusivylęs, nes tikėjausi kažko geresnio iš pačios biografijos, bet vėliau tiesiog viskas sugulė, tapo savaime išspręstu reikalu. Labai patiko scena, kada V. Disnėjus atskrenda į Londoną pas Pamelą Trevers ir per atvirą pokalbį įvyksta didžiulis dvasinis sprogimas, atvirumo minutėlės prie arbatos puodelio, kai skilinėja visos kaukės – jau vien dėl šito verta žiūrėti šį filmą.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.6


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą