Sveiki, kino mylėtojai,
Skubu pasidalyti įspūdžiai apie prancūzų filmą „Serafina“ (pranc. Seraphine) (2008). Filmą vienu momentu
galėjote išvysti kino teatre „Skalvija“, o dabar tikriausiai tik nelegaliai. Šiaip
ar taip – labai verta, nes filmas nominuotas net 7 „Cezariams“ t. y. prancūziškieji
„Oskarai“ – du iš jų laimėti – tai geriausios aktorės ir geriausio filmo
apdovanojimai.
Prisipažinsiu, kad filmas iš tikrųjų maloniai mane nustebino, nes
paskutiniu metu mačiau labai prastų filmų, bet tikriausiai dėl to, kad
orientavausi labiau į komercinį kiną ir šiek tiek pasigedau to, ką duodavo
europietiškas nepriklausomas kinas. Filmas „Serafina“ buvo lyg perkūnas iš
giedro dangaus, bet labai malonus perkūnas. Tai pasakojimas apie 1914 metais
atrastą dailininkę Serafiną, kuri buvo neišsilavinusi valytoja, bet naktimis
prie žvakių šviesos mėgo tapyti gėlių ornamentus iš savo pasidarytų dažų –
kraujo, vyno, purvo, gėlių žiedų ir pan. Ją netikėtai pastebi paveikslų
kolekcionierius, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas juos išskiria,
tačiau Serafina tapo toliau, netgi tada, kai sproginėja bombos... 1927 metais
istorija tęsiasi toliau ir kolekcionierius vėl sutinka Serafiną bei jos gerokai
patobulėjusius darbus, kurie pagaliau įvertinti.
Kadrai iš filmo "Serafina".
Stebėtina biografinė istorija – neišsilavinusi, tapanti iš savo pačios
atrastos technikos, turinti prigimtinį ryšį su gamta. Serafina turi
psichologinių problemų, vėliau ji bus uždaryta į beprotnamį, o jos paveikslai
eksponuojami Paryžiuje. Sudėtingai įdomi asmenybė, o dar įdomiau stebėti tai,
kaip režisieriui pavyko nesugadinti šio prigimtinio charakterio, nuosekliai
pavaizduoti dvasinius personažų parametrus. Esu nustebintas pagrindinės aktorės
pasirodymu – ji nepakartojama, tokia impulsyvi, organiška, natūrali, kad nė
akimirkai nesudvejosi. Autorius labai bijojo mistifikuoti, nes prisipažino, kad
tokio tipažo filmai labai sudvasinti, apstatyti simboliais, metaforomis, o jam „Serafinoje“
pavyko atskleisti be mistikos prigimtinę žmogaus magiją, sukurti nuostabiai
sudėtingą dvasinį žmogaus gyvenimą. Na, ir žinoma, puiki laikmečių transliacija,
atmosfera ir... net nežinau, tokie filmai šiaip sau nesilaido – jį būtina
pamatyti besidomintiems menu, kinu kaip puikų pavyzdį, kaip reikia kurti
biografines dramas, nes tai vienas sudėtingiausių žanrų kine. Primygtinai rekomenduoju.
Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą