Sveiki, skaitytojai,
Vakar buvau užlėkęs į knygyną. Negaliu praeiti pro knygynus, kol
neapžiūriu naujų leidinių – knygomanai mane supras ir pateisins. Taigi. Taršausi
sau po naujus leidinius ir į knygyną įžengia du senukai, kuriems „ryškiai“ per
70 metų. Du draugai, pensininkai. Vieno vardą prisimenu – Kęstutis. Abu iškart
nuėjo prie lietuvių grožinės literatūros. Vienas iš jų nusipirko Romualdo
Granausko knygą. Nepamenu kurią, bet tai ir nesvarbu. Kitas senukas nepirko
nieko. Abu apsirengę tvarkingai, bet matosi, kad ne iš pasiturinčiųjų. Intelektualai.
Atėjo iš pensijos nusipirkti knygų. Nusipirkti! Vadinasi, jie galėjo jų ir
nepirkti, tam yra bibliotekos ir t. t., o ir knygų kainos kandžiojasi, bet...
Ne, vienas iš jų pirko Romualdą Granauską, o kitas – nieko. Veikiausiai neturėjo
pinigų. Pensijos ne tokios didelės, bet išgirdau vieną iš jų – tas, kuris pirko
Granauską, - sakant:
-
- Kęstuti, jei
ko nors norėsi ir išsirinksi, nebijok, sakyk, aš tau nupirksiu.
- - Ne, ne, ne...
Senatvinis intelektualinis rūpestis. Tai tikriausiai ir yra draugystė,
kuri neatsiranda atsikimšus 0,7 litro degtinės, o atsivertus gerą knygą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą