Sveikas,
Apie
senovės Anglijos monarchus filmų tiek prikurta, kad daugiau ar mažiau apie juos
galiu papasakoti daugiau nei, pavyzdžiui, apie kokį Antaną Smetoną. Bet taip
jau nutinka, kai rinkai „reikia“ istorinių biografinių dramų ir aš juos vienaip
ar kitaip stengiuosi pamatyti. Kažin, ar kas nors bepralenks Cate Blanchett
pasirodymo dvejuose „Elžbietos“ filmo dalyse, tačiau tą padaryti stengėsi kiek
kitokiu istoriniu rakursu režisierė Josie Rourke pristatydama prabangiomis
istorinėmis detalėmis pulsuojančią juostą „Marija,
Škotijos karalienė“ (angl. Mary Queen
of Scots) (2018).
Fimas
pasakoja apie karalienės Elžbietos I laikus, kai Škotiją valgė atskiri
monarchai. Nors ir kaip Elžbieta sustiprino savo pozicijas Europoje ir
kolonizuodama JAV, vis tik palei nosį Škotiją valdė visai kita karalienė iš tos
pačios kraujo giminės. Filmas pilnas nuostabiausių šiaurietiškų vaizdų –
velnias, pamaniau, metu darbą, ir varau gyventi į Škotiją! Kokios vietos, kad
jūs tik pamatytumėt... Visgi filmas sukaltas panašiais tokio kino štampais. Viskas
šiek tiek teatralizuota, kalba literatūriška, scenos netikroviškos, labiau
orientuotos į teatrą, kad būtų gražu stebėti žiūrovui. Nepaisant tos pasakojimo
struktūros, režisierė bandė ryškinti Anglijos galios apgaubtą bergždžią ir
monarcho susilaukti negalinčią Elžbietą I-ąją ir kiek šiltesnę ir gyvesnę pačią
Merę. Prisipažinsiu, kad tie mūšiai dėl įtakos buvę nebuvę, kur kas įdomesnis
atrodė bandymas perteikti Merės santuokų užkulisius, seksualinę jos aplinką.
Daug
tokių pustuščių pompastiškų scenų, kai joja kariaunos Škotijos laukais, kažką
šneka, demonstruoja ambicijas, bet iš esmės veiksmo ne tiek ir daug – nedaugiau
nei „Sosto karų“ seriale. Visgi bandžiau „pagauti“, koks tas Merės vidinis
pasaulis, nes jos atlikėja aktorė Saoirse Ronan ne pėsčia ir geba sukurti
įspūdingus vaidmenis, kaip, beje, ir jos kolegė Margot Robbie. Visą laiką
įtariai žiūrėjau į kostiumų detales, vis abejojau, ar tikrai viskas vietoje
(nors ką aš žinau, kas turėjo kaip būti), tačiau matyt mano paties Viduramžių
suvokimas kiek iškreiptas, nes veikėjai pasirodė savo manieromis itin
šiuolaikiški (turiu galvoje kai kurių vyrukų šiuolaikinį plaukų kirpimą),
tačiau abejones blaškė nuostabūs vaizdai, pilių atmosfera ir vis laukiau, kada
toji Merės galva nulėks nuo ešafoto, tačiau, kaip ir būna tokiuose filmuose
įprasta, tokie vaizdai lieka už juodo fono. Įdomu, ar atsirastų kokių crazy režisierių, kurie ryžtųsi sukurti,
tarkim, gotikinį siaubo smurtu grįstą istoriją apie Elžbietos laikus? Nes šis
filmas, kaip bežiūrėsite, vis tiek atrodo pernelyg istoriškai tvarkingas, o kas
labai jau tvarkinga, tas garantuoju, kad šiek tiek iškreipia ir pačią istoriją.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų
vidurkis: 60/100
IMDb: 6.4
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą