Sveiki,
Šiandien,
sunku man ir patikėti, jau 12 metų, kai nebėra Jurgos Ivanauskaitės. Vis
prisimindavau šią dieną, bet šiemet ėmiau ir pamiršau. Tiesiog laikas bėga
taip, kad įvykių kalendorius ima ir kažkaip sudyla. Prisiminiau tik iš netyčia
išmestos spaudoje antraštės, kad... taip, jau 12 metų.
Apie
Jurgos Ivanauskaitės įtaką nebekalbėsiu. Per paskutiniuosius metus lietuviškai
naujop perleisti keli jos bestseleriai, nutilo ir kalbos apie tai, kad leidykla
kala pinigus už jos kūrybos paveldą. Nutilo ir davatkos.
Šią
citatą paėmiau iš „Viršvalandžių“. Gal kiek niūri, tačiau vis tiek, mano
supratimu, leidžianti apmąstyti mums skirtus išbandymus. Manau, Jurga savo
išbandymą išlaikė ir suvokė, netgi realisto akimis žiūrint, vieną esmingiausių
gyvenimo pamokų – suvokti savo kaip asmenybės laikinumą.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą