Sveiki,
20-oji,
bet nepaskutinė Vilniaus knygų mugė buvo šiemet man labai trumpa. Vos penketas
gražių valandų, kurias „iššvaisčiau“ daugiau ne tiek renginiams, kiek gerdamas
kavą ir kirsdamas karbonadus šurmulingoje valgyklėlėje. Kadangi taip nutiko,
kad pavyko tik penktadienį iš ryto, tad grandioziniuose renginiuose
nedalyvavau, nors žmonių nestigo, bet įsivaizduoju, kas Knygų mugėje dėjosi
šiandien, šeštadienį, kai žmonės turi laisvadienį.
Ko
vykstama į knygų mugę? Ogi knygų ir renginių. Duonos ir žaidimų. Su renginiais
man sunku, nes visada dubliuojasi ir atrodo, norisi ten nueiti, ir ten, o
stabilumo taip ir nėra. Dažniausiai jau renkiesi tą autorių, kurį nors kiek pažįsti,
esi jį skaitęs. Šiemet, beje, renginiuose beveik nebuvau. Įkišau visur nosį po
truputį, labiau užsisėdėjau Aušros Kaziliūnaitės pristatyme apie Marinos
Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“, kriterijus – nes skaitęs. Kaip tokiais
atvejais ir būna, kalbama apie asmenybę, o ne apie knygą – bet ar kaip nors
kitaip galima?
Deja,
nemačiau Martynenko užmėtymo triusikais ir liemenėlėmis. Bet galvoju, kad tokie
„skandalingi“ performansai pasiteisina kaip puiki reklama. Kas kitąmet atsiveš „tačkę“
mėšlo? Dėl kvapo... Pala, nepavokite šios idėjos, nes ji – mano! Šiaip Knygų
mugėje prabėgau per stendus kokius tris-keturis kartus ir nusipirkau tai, ką
daugmaž nusipirko ar gavo dovanų visi literatūros gurmanai. Nesunku tą
pasitikrinti internete, apžiūrėjus jų nufotografuotas knygas. Šiemet,
priešingai nei pernai, žinojau kiekvieną knygą, kurią pirksiu. Nors galvoje ir
skaičiavau, jeigu pakentėjus ir palaukus kokioj Maximoj 40 proc. nuolaidos,
žinoma, knyga bus pigesnė, bet vat... Kaip čia neparsiveši iš Knygų
mugės karčiausių naujienų?
Dalinuosi
grobiu. Ir neklauskite, kad... visa tai turėsiu laiko suskaityti.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą