Sveiki,
Kai
menas tampa politinės ekonominės galios objektu, tada prasideda tikrų
tikriausia konkurencija – kaip „padaryti“ menu netgi prie durų sukrautus
šiukšlių maišus su pūvančiomis atliekomis ir tai parduoti. Apie meno kaip konkurencingą
komercinį pasaulį pasakoja ir naujausias Dan Gilroy filmas „Velvetinis pjūklas“
(angl. Velvet Buzzsaw) (2019). Tikriausiai daugelis režisierių prisimena
iš filmo „Nakties klajūnas“ (2014) dėl gebėjimo sukurti kitonišką filmo
atmosferą, panašų principą jis išlaiko ir šiame filme.
Režisierius
vėlei bendradarbiauja su aktoriumi Jake Gyllenhaal, kuris vėlei, priešingai nei
„Nakties klajūnas“, vaidina biseksualų meno ekspertą, laisvamaniškai leidžiasi
į meilės nuotykius, tačiau yra geras meno ekspertas ir rašo puikias recenzijas.
Visgi filmas nėra vieno veikėjo centralizuotos istorijos tipažas, juosta apima
penkis pagrindinius veikėjus, kurie įvairiai per savo asmenybę atskleidžia
santykį su menu. Režisierius pasikviečia tokias žvaigždes kaip Toni Collette,
Rene Russo, John Malkovich ir kitus.
Filmas
užpildytas pakankamai intelektualiais dialogais apie meno sampratą, veikėjai
nenuobodūs, nors šviečiasi kaip ydingai suformuotos prabangos ir perdėtos
savivertės asmenybės, tačiau nuo to filmas nėra prastesnis. Kaip ir „Nakties
klajūne“, taip ir čia, atrodo, kad visi veikėjai kažin kažkokie perdėtai
nenatūralūs, lyg sirgtų depresija, būtų psichiškai nestabilūs. Visa šioji
istorija įdomi tampa, kai Džozefina aptinka mirusio kaimyno paveikslus, kurie,
pasirodo, turi stebuklingą galią hipnotizuojančiai paveikti žiūrinčius. Mistiniai
elementais išties gerai ir intriguojančiai veikia ir kiek primena Roman
Polanski „Devintieji vartai“ miksą, kada aistringai besidomintys veikėjai meno
pasauliu, patys tampa savo žlungančio likimo kalviais.
Siaubo
trilerio keistumą sudaro savitas režisieriaus gebėjimas pateikti istoriją taip,
kad ji primintų ir vieną, ir kitą filmą, bet visumoje išliktų kaip autentiškas
ir nesupainiojamas režisieriaus braižas apjungti intelektualumą su bulvarinio
skaitalo klišėmis, prabangą ir rafinuotumą su žemomis žmogiškosiomis moralės principais,
kitaip sakant, sumaišyti žemę su dangumi, pabarstant viską dar ir mistiniais
bei kriminaliniais siužetiniais „pabarstukais“. Ar patiko? Taip. Ar tai veikia?
Žinoma.
Mano
įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 61/100
IMDb:5.7
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą