Sveiki,
Šioji
rašytojos Olgos Tokarczuk citata iš Nobelio ceremonijos ir jos vienos valandos
trukmės kalbos, kurioje svarstoma literatūros demokratiškumo principas.
Paskutiniuoju metu „laisvi“ rašytojai nacionalistinėse, patriotinių pažiūrų persirijusiose
valstybėse tampa nebepatogūs, autorius bandoma sumenkintai nustumti iš dėmesio
epicentro į marginaliųjų menininkų periferiją.
Olga Tokarczuk savojoje Lenkijoje irgi
priimama kontraversiškai, kadangi ji nėra patogi lenkų nacionalistinei
politikai; jos pasisakymai apie žmogaus teises ir kitais klausimais yra kritiški,
o štai dar ir Nobelis po sėkmingo Booker premijos kaip rakštis politikieriams. Visgi
kas tiesa, tas ne melas, jog literatūra viena iš tų meno formų, per kurią
galima kalbėti ir liudyti tiesą savu balsu, o tai juk grynų gryniausia
demokratinė erdvė, forumas, pralenkiąs jau seniai visas demokratijos
masturbacijos institucijas, kurios tik prisidengusios konstitucija tarsi figos
lapeliu vaidina demokratijos angelus, kai iš tikrųjų gerklėje vis dar smirda demoniška
pragaro politikos maita.
O
mes, žmonės, vis rašome apie save, vis byloja.
Už citatą dėkoju www.bernardinai.lt
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą