Kim
Leine. „Amžinybės fjordo pranašai“ – Vilnius: Kitos knygos, 2019 – 496 p.
Sveiki,
Prieš
metus prisižadėjau perskaityti daugiau leidyklos Kitos knygos leidžiamų
knygų. Jų literatūra išties verta dėmesio, tačiau prasibrauti pro visas beveik
kas savaitę po kelias dėmesio vertas išleidžiamų knygų stirtas ir pasiekti šią
leidyklą su mano lėtoku skaitymu ir pašaliniais darbais yra nelengva užduotis. Kalendoriniams
metams beveik baigiantis ir trūkstant už lango sniegui, matyt, geriausia žiemos
arktinį šaltį susigrąžinti per literatūrą, todėl nieko geresnio neradau, kaip
visų gerai įvertintą danų rašytojo Kim Leine (g. 1961) romaną Amžinybės
fjordo pranašai (dan. Profeterne i Evighedsfjorden), kurią iš
danų kalbos išvertė Ieva Toleikytė. Ir iškart, kai perskaičiau, leidykla
paskelbė, kad autorius bus vienas iš Vilniaus knygų mugės 2020 metų svečių, tad
viliuosi kaip nors prasibrauti pro minią, kadangi norinčių susitikti su
autoriumi po tokios perskaitytos knygos bus labai daug.
Panaši
tendencija buvo prieš metus, kai Lietuvos rašytojų sąjunga pristatė norvegų
rašytojo Roy Jacobsen Neregimieji ir jis tapo Vilniaus knygų kviestine
žvaigžde. Skaitant Amžinybės fjordo pranašus kiek jutau R. Jacobsen
literatūros prieskonį. Visų pirma gamtinį – atšiaurų, šaltų vėjų perpučiamą,
kiek kultūriškai asketišką ir skandinaviškai perteiktą epinį pasakojimą. Tačiau
šiaurietiškos gamtos leitmotyvas ir užbaigia šiuos panašumus, nes R. Jakobsen
yra izoliuotosios kultūros rašytojas, kuriam rūpi mažos salų ir namų erdvės, o
K. Leine užsimoja kurti apie danų diasporą Grenlandijoje, kai vietinės
šamaninės kultūros maišosi su XVIII amžiaus pabaigos danų krikščioniais, kai
užsiliepsnoja Prancūzijos revoliuciniai laužai, o atokiose ledynų žemėse vis
dar veikiama pagal viduramžišką misionierišką principą – skleisti teisingą tikėjimą.
Pasirodo,
tai pirmoji trilogijos dalis. Antroji dalis pasirodė originalo kalba tik pernai.
Pirmajai daliai autorius skiria daniškąją pasakojimo perspektyvą t. y. jis
pasirenka norvegų emigrantą į Daniją Morteną Falką, kuris iš mažo miestelio
pakliūva į karališką XVIII amžiaus Kopenhagą, į jos kultūros branduolį.
Mortenas studijuoja teologiją ir ruošiasi tapti pastoriumi. Tie penkeri studijų
metai tampa kūniškos aistros ir savęs ieškojimo metais.
Akivaizdu,
kad Morteno pasaulis sudrumstas Apšvietos epochos tendencijomis ir jis nuolat
renkasi tarp mokslo ir teologijos pasaulio, kartoja Ž. Ž. Ruso mintį apie laisvę,
turi begalės aistrų, o viena iš jų – parašyti apie tolimosios Grenlandijos
augmeniją ir tapti mokslininku. Tai padeda pastoriaus profesija, kadangi jį
kaip misionierių paskiria vienoje iš atokių Grenlandijos kolonijų, kur jam
neretai tenka būti labiau gydytoju nei tarpininku tarp Žemės ir Dangaus. „Tai
iššūkis, sako jis, tiek teologijai, tiek gamtos mokslams. O kartu ir asmeniškai
man. Taip, aš tau padėsiu. Čia bus mano sugrįžimas, studijų metais negalėjau
klausytis širdies, o buvau priverstas paklusti tėvui ir mokytis kunigu. Sugalvojau
patikimą būdą, kaip atlikti abortą (p. 258).“
Kūrinio
pradžioje Mortenas pažįsta kūniškąją aistrą. Vienas ryškiausių jo kaip būsimo
pastoriaus eksperimentų yra seksas su hermafroditu. Tai kiek keistas autoriaus
pasirinkimas, tačiau aš čia įžvelgiau tam tikros autobiografiškumo
transformacijos. Mortenas nors ir nėra tikrasis Kim Leine prototipas, tačiau
pats rašytojas kilęs iš Norvegijos, emigravo į Daniją, 15 metų yra gyvenęs
Grenlandijoje. Tam tikrų bendrų autoriaus kelionės taškų su Mortenu Falku yra
ne vienas. Pats K. Leine prisipažino, kad paauglystėje jį tvirkino tėvas –
vėlgi nestandartiniai seksualiniai potyriai knygoje išreikšti kitaip, tad ir
kitos atskleistos Morteno patirtys, ypač gyvenimas Grenlandijoje, taip pat galimai
pertransformuotos autoriaus patirtys, remiantis jau XVIII amžiaus gyvenimo
sąlygomis, kada kolonijose per atšiauresnę žiemą galėdavę išmirti iki 90
procentų gyventojų. Visgi pasimylėjimas su hermafroditu, o vėliau knygos
pabaigoje įspūdingai aprašytas didysis Kopenhagos gaisras priminė prieš daugel
metų skaitytą amerikiečių autoriaus Jeffrey Eudenides Midleseksas, ne ką
mažiau įspūdingą istoriją apie hermafroditą; graikų ir turkų karą Smirnos
mieste, kurio aprašymo mastas, kai 200 tūkstančių graikų sustumiami mirti į
vandenį, primena Kopenhagos gaisro aprašymą, o ir graikų kultūros integraciją į
amerikietiškąją primena danų invaziją į grenlandiškąją.
Įspūdingai
aprašomos kelionės jūromis; jos atšiaurios, įtaigios, vertos Mobio Diko autentikos.
Autorius be galo preciziškai kruopštus kuriant atmosferą. Nors daug, kas giria
rašymo stilių, tačiau nepasakyčiau, kad autorius kažin kuo juvelyriškai
įmantrus ar turintis išskirtinį pasakojimo tembrą. Priešingai – jis laikosi
tvirto ir stabilaus klasikinio epinio pasakojimo, kuriame sutirština istorines
ir kiek egzotiškas laikmečio detales, kultūrinius elementus, kurie verčia
skaitytojus kilstelėti antakius.
Rašytojas Kim Leine
Tvirto
epinio pasakojimo pagrindą sustiprina prasmių daugiasluoksniškumas. Skaitytojas
patiria „judėjimą“ per laiką kartu su pastoriumi M. Falku, tačiau kartu yra privestas
stebėti ir patirti pastoriaus esminius dvasinius brandos parametrus, kaip jis
pamažu keičia požiūrį į pasaulį. Vienoje geografinėje plokštumoje „maišosi“
laikmečio šurmulys, tačiau tai, kas amžina ir žmogui nekinta – asmenybės tapsmo
etapai, savivoka, vertybių kaita, įsitikinimai – yra universalios temos, kurios
įrėmintos epochos tendencijų atrodo paveikios. Visą tą sustiprina ekspresyviai
išreikšta skurdo, ligų, alinančių kelionių, buities sąlygų kasdienybė, kuri
šiuolaikiniam skaitytojui leidžia pajusti beviltiškumo įspūdį. Galiausiai autorius
epiškumą išplėtoja „pabėgdamas“ prie antraeilių veikėjų, suteikdamas
literatūrinį pasakotojo balsą „mišrūnui“ (danų ir grenlandų palikuoniui)
Berteliui balsą. Manau, pasitvirtino ir kiek chaotiškas, nechronologiškas
pasakojimo pobūdis, leidžiantis tam tikrais pjūviais patirti įvairių pasakojimo
perspektyvų.
Visgi
po daugel metų Falkas grįžta į žemyną, tačiau nereikia didelės fantazijos
suprasti, kad Falkas anksčiau ar vėliau grįš į Grenlandiją, nes jis nepritampa europietiškoje
aplinkoje, nešildo ir šalti santykiai su tėvu, vaikystės namų sentimentai, jo
siela veržiasi į ledo žemyną, kur kažkada buvo patirta tikėjimo ekstazė. Beje
viena įspūdingiausių scenų, perteiktų taip realistiškai bauginančiai ir taip
gerai pagal asonansų ir aliteracijų instrumentuotę išversta į lietuvių kalbą,
kad net pasižymėjau: „Tankiai susėdę ant gultų žmonės klausosi, daug jų
suplaukia iš kitur, visi būna daugmaž nuogi, kol jis piešia jiems rojaus
palaimą, rojaus, kuris smarkiai primena šį kraštą, turtingą ruoniais, elniais
ir kitais medžiojamais žvėrimis, tačiau visiškai išvalytą nuo mūsų, danų, tokią
senovinę Grenlandiją, kokia ji kadaise buvo. Nuo šių pasakojimų daug moterų
ištinka ekstazė ir jos ima šokinėti į viršų turkiškai sukryžiuotomis kojomis,
vis aukščiau ir aukščiau. Kai ši ekstazė pasiekia kulminaciją, namas prisipildo
krūtų pliaukšėjimo garso ir triukšmingo gargimo. Žmonės taip verkia ir
juokiasi, kad net bėga snargliai, ir jie nubraukę krato tuos snarglius ant
sienos, kol ta paplūsta nuo drėgmės ir gleivių (p. 364-365).“
Iš
esmės tekste nemažai bjaurasties estetikos elementų, tad vieniems, kurie labai
trokšta dvasiškai pakylėto teksto, neįtiks, bet man, tiesą sakant, tai kėlė tam
tikrą pasitenkinimą, kada nebandoma „nupiešti“ nei danų didvyrių, nei aukų
grenlandiečių, todėl atsisakius patriotiškumo patoso, kas pas mus šiaušia
politines aistras (pvz., M. Ivaškevičiaus Žali), šioji knyga
nedisponuoja tautos moraliniais kalavijais, nesivaiko vienkryptės tautai
patogios istorinės perspektyvos ir neatstovauja dirbtinai patriotinei pozai
kalbėti skaitytojams „ vien tik teisingai“.
Knyga
išties įdomi, skaitoma su užsidegimu. Tiršti ir universalūs keliami klausimai
brėžia daugiasluoksnes prasmes ir iš esmės atsako į nemažai istorinių ir universalių
egzistencinių klausimų, ypač dėl gyvenimo krypties ir prasmingos veiklos pasirinkimo,
kuris dažnai aplinkiniams būna nesuprantamas, kaip kad Morteno Falko veržimasis
į skurdžiąją Grenlandiją. Tirštas ir gaivališkas tekstas leido pamiršti, kad
gruodis be sniego, nes Grenlandijos aprašyta gamta tiesiog stebina savo
atšiaurumu, kaip stebino toji kultūrų ir fizinių kūnų kraujomaiša tiek dvasiniuose,
tiek genetikos plotmėse. Ar verta skaityti? Negali kilti jokių abejonių. Žinoma.
Čia
galite pasiklausyti LRT radijo laidos Literatūros akiračiai, kurioje
kalba laidos vedėja su knygos vertėja Ieva Toleikyte apie Kim Leine Amžinybės fjordo pranašus.
Jūsų
Maištinga Siela
Galimybė po LOCKDOWN
AtsakytiPanaikinti„Paskolų ekspreso įmonė“ padeda žmonėms pradėti mažą verslą plėtoti verslą ir plėtoti savo veiklą, projektų finansavimą, kreditą ūkininkams ir prekybininkams, būsto paskolą, paskolą automobiliui, kalėdinę paskolą, asmeninę paskolą ir kitose srityse.
El. Paštas: Nomarkloanfirm@hotmail.com
Jei jus domina, praneškite man
Dear Sir/Madam,
AtsakytiPanaikintiDo you need a quick long or short term Loan with a relatively low interest rate as low as 3%? We offer business Loan, personal Loan, home Loan, auto Loan,student Loan, debt consolidation Loan e.t.c. no matter your credit score.
Personal Loans (Secure and Unsecured)
Business Loans (Secure and Unsecured)
Consolidation Loan and many more.
Contact US for more information about Loan offer and we will solve your
financial problem. contact us via email: muthooth.finance@gmail.com
Phone number: +917428831341 (Call/Whats app)
Mr. Mike Morgan