Sveiki, skaitytojai,
Prieš kelerius metus įvairiais
apdovanojimais apipiltas Adam McKay biografinis filmas apie politikon iškilusį
ir neribotą valdžią demonstravusį JAV viceprezidentą Dick Cheney „Valdžia“ (angl.
Vice) (2018) kažkaip anuomet praslydo nepažiūrėtas. Nors tokio pobūdžio
filmai dažniausiai visada yra „Oskarų“ priešakyje, mane patį kuris laikas
atgrasė „America First“ stiliaus patriotizuoti filmai. Ypač, jeigu kalbama apie
Rugsėjo 11-osios bei karą Irake kontekstus.
Šis filmas gana šmaikščiai bando
pateikti D. Cheney asmenybę bei jo biografiją. Kuris laikas net abejojau, ar
čia režisieriaus siekis sukritikuoti į valdžią atėjusius buvusius kaimo mušeikas
ir pašiepti asmenybę, o gal kritikuoti karą Irake, o gal išvis pateikti D.
Cheney asmenybę kaip patriotą, nuveikusį labai daug JAV labui. Visgi visumoje
režisieriui pavyko išlaikyti balansą ir padaryti tokį fokusą, kad kvailiai
žavėtųsi šiuo asmeniu, atseit labai protingi – pasibaisėtų, mąstantys –
suabejotų. Visumoje tas geras humoras leido sukurti satyrinę asmenybės kulto
pasakojimą, svajonių Amerikos sėkmės pavyzdį, kuris, žinoma, su tikra realybe
nieko bendro neturi, nes filme vaizduojama asmenybė tėra tik įrankis linksminti
žiūrovą ir tai akivaizdu, kad nėra nieko, ką galėtume pavadinti tikruoju Dicku
Cheney.
Visgi filmas gerai sukaltas. Prabangus!
Kokybiškai organizuota medžiaga, jos perteikimas, viskas gerai apgalvota ir
pritaikyta masinio kino žiūrovui. Christian Bale! Nuostabus. Amy Adams.
Nuostabi. Sam Rockweel ir Steve Carell irgi puikūs. Grimas puikus. Techninis
filmo pasirengimas iškart išduoda kokybę, tačiau mane paskutiniu metu neramina tokios
tematikos filmų idėjinė perspektyva. Neretai tokie filmai tampa pačių politikų
įrankiu per Holivudą formuoti amerikietiškos savimonės pasaulėžiūrą. Filme minimi
svarbūs sprendimai dėl Irako karo, prie kurio prisidėjo D. Cheney, iš esmės
atkartoja Vietnamo karo Nixono laikų politines klaidas. Valdžia susuka galvas,
neadekvatūs (vice)prezidentų kaip tautos valdovo įstatymai šiurpina, kaip
šiurpina ir pačios demokratijos užkulisiai: ant Kambodžos ar Irako krentančios
bombos ir asmeninės D. Cheney dramos atrodo niekinės – autoriams pavyko išgauti
satyrinį prasmių kontrastą, kuris šiam filme sužvilga gana intelektualiai, jį
reikia „atkapstyti“ po asmeninės istorijos klodais.
Ar mane sužavėjo D. Cheney
asmenybė? Nė velnio! Patriarchalinė valdžios žaidimų aikštelė, milijonai mirštančių,
Rugsėjo 11-osios atpirkimų ožių paieškos vien tam, kad būtų pateisintas
amerikiečių keršto troškimas. Tai siaubingą tikrovę liudijantis filmas, kuris
nebestebina, nes puikiai visi žino, kad Rugsėjo 11-osios ataka buvo gera
režisūra, o atpirkimo ožiais tapę Artimieji Rytai buvo tik priedanga. Visgi,
nesiveliant į konspiracines teorijas, pasakysiu, kad filmas kokybiškai
sukaltas, tačiau žiūrint neapleidžia tas pats jausmas, kad jis pasitarnauja tai
pačiai istorinei tiesai iškraipyti, todėl labai kritiškai vertinu turinį. Bet
kokiu atveju filmas man leidžia kritiškai vertinti istoriją ir jos pateikiamas
versijas, todėl jis šiuo požiūriu geras.
Mano įvertinimas:
7/10
Kritikų vidurkis: 61/100
IMDb: 7.2
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą