Sveiki,
Pastaruoju metu daug galvoju apie mokytojus ir tai,
kas vyksta viešojoje erdvėje. Seniai nemačiau tokios aferos, tikriausiai nuo Antrosios
pensijų kaupimo reformos reikalų. Mane vis dar stebina, kad atsiranda pašaliečių,
kurie nei dienos nedirbę švietimo sistemoje, turiu galvoje konkrečiai pedagogikos
srityje, ne kur nors Ministerijos apaugusiais lašinių etatais pašonėje,
imituojant klerkų atseit labai reikalingą darbą, taip drąsiai žarsto patarimus
ir „žinias“, įskaitant ir poną ministrą Gintautą Jakštą, skaitantį neretai
melagingą informaciją iš patarėjų paruoštukų. Čia panašiai kaip
įsteigiamas kontrolieriaus etatas, o kad tą kontrolierių pakontroliuotų ir
pažiūrėtų, kaip jis dirbs už 800-1000 eurų, įsteigiamas visas komitetas su
patarėjais, kurie jau uždirba 2000-3000 eurų. Aišku, tai senas internetinis
anekdotas, bet jis šiandien kaip niekada tinka išvešėjusiam, išsikerojusiam
Švietimo ministerijos biurokratiniam dinozaurui nusakyti. Ir tas dinozauras
toli gražu nenusiteikęs dėti kiaušinius, priešingai, primena gyvatę, ryjančią
savo uodegą t. y. pačius pažeidžiamiausius – pedagogus, kurie iš esmės yra jų
darbdaviai, nes juk ir dinozauras turėtų suprasti, jeigu nėra mokytojų, nėra
mokyklos, o jei nėra mokyklos, lekia pragaran ir Ministerija.
Man iki šiol nesuprantama, kai kokia mamytė leidžia
sau rėkti, kad uždirba 800 eurų (suprask, tikrai sunkiau dirba už mokytoją, jie
net kokias vasaros atostogas turi, tik įdomu, ką per tas atostogas veikia tie
mūsų mokytojai?) ir toji mamytė negali nusamdyti korepetitoriaus, nes atseit
mokytojas nieko neišmokina, o pačios kišenė neišgali. O ką galima išmokyti, jei
vaikas į pamokas net sąsiuvinio negali atsinešti, sugeba vos 1 minutei į
švieslentę susikaupti, sakinio neparašo, nes už ketvertus buvo ištemptas į
aukštesnę klasę su pradinuko lygmens gebėjimais, bet puikiai suka biznį tualete
platindamas narkotikus, valdo susirašinėjimų ir sekimo tinklą (čia ne apie
visus), nes namuose nesužiūrėtas, dienyno pažymiai mamytei yra kosmosas, nes ir
vėl pamiršo slaptažodį arba vaikas, kaip tyčia, tą slaptažodį ir pakeitė. Toji
mamytė pirmoji turėtų stoti su plakatais už mokytojus, kuriems turėtų būti
sudarytos sąlygos labiau mokyti sūnelį, o ne levituoti su varnomis klasėje, kol
kas nors jį pastebės. Bet taip nenutiks, nes mamytė net nežino, kokios yra
mokyklos problemos, ir ji nenori jų nei žinoti, nei matyti, tik išmokykite
mano sūnelį dešimtukui, nes tai jūsų darbas! Kitaip sakant, muškite per
galvą, kad padarytų tai, ką reikia, bet tik tiek, kad nereiktų iki policijos.
Kai klasėje 30 mokinių su skirtingais poreikiais, skirtingais gebėjimas ir
nusiteikimais bei kultūriniu elgesiu, nieko nuostabaus, kad didelę pedagogų
energiją suėda visos situacijos suvaldymas, o ką jau ten šnekėti apie
individualias konsultacijas pamokos metu, tad ir ateinantis įtraukusis ugdymas
bus toks pravalas, kokio visuomenė dar nematė.
Ar tikrai reikėjo panaikinti specializuotas mokyklas,
kuriose išties buvo po mažai vaikų klasėse ir dirbo TIKRI ir patyrę specialistai,
o ne bendrai ką tik baigę pedagogai, neturintys žalio supratimo, kaip dirbti su
kitokiais vaikais, kurie net nežino, ar geba mokyti vidutinių gabumų
mokinius, su kuriais reikia irgi tvarkytis. Tai tikriausiai belieka daryti tai,
ko nenori ministerija: tėkšti prašymą ant direktoriaus stalo, jog šio vaiko
klasėje nemokysi, nes neturi jokių kompetencijų daryti šou, kai nuo paties
mokytojo dėl duomenų apsaugos įstatymo slepiami vaiko sutrikimai t. y.,
mokytojas ekstrasensiniais testais turi rasti laiko ištestuoti, ištardyti mokinį,
kad žinotų, kaip dirbti su juo, o tai turėtų vykti, žinoma, pamokų metu, prie
kitų 29 mokinių, kai jau iš tikrųjų pažeidžia mokinio teises į orumą (arba
visada galima ignoruoti ir nematyti, tegu sau sėdi tie vaikai, nes atlyginimas gi
ne už tai mokamas, palyginimui, mokytojas į rankas už pamoką gauna 7-8 eurus,
su verslo liudijimu korepetitorius 35-50 eurų, priklausomai nuo mokomo dalyko).
Kodėl šūdalai-makalai yra prastumiami su milijoniniais finansavimais, o
mokytojams vis nėra pinigų? Nes kai kas iš Ministerijos labai laižo ES tešmenis,
kurios duoda pieno, tiesa, tik dinozauro galvoms, bet ne darbo liaudžiai, kurie
ir turės visą tą grožį „nudirbti“ už beveik tą patį apmokėjimą. Įsivaizduojate,
kaip jiems sunku pasakyti NE Europos Sąjungos pinigams? Juk po to išvis gali jų
nebegauti...
Biurokratinis išvešėjimas yra būtent NŠA ir
Ministerijos produktas t. y., ta sistema, į kurią patekę mokytojai iš esmės
vergauja popieriukams; lentelė šen, lentelė ten, surink, pasirašyk, suvesk
skaičiuok, susek, išsiųsk, pristatyk, pasiaiškink, charakterizuok,
bendradarbiauk, skųsk ir skųskis, persekiok, išsiaiškink, iškratyk, budėk,
prižiūrėk, matyk ir protokoluok – kiekvienas nusičiaudėjimas jau reikalauja
popieriukų, štampų, parašų, kiekvieno vaiko pažanga ar nepažanga, sunkumai, budėjimas
tualetuose, policijos abejingumas, liberalūs įstatymai, leidžiantys vaikui
smurtauti prieš kitus mokinius ir mokytojus, yra viso to grožis. Rimtai.
Prisimenate mokytoją, kurį pritalžė keturiolikmetis, jau žinomas policijai? Ogi
pirmiausia buvo apskųstas pats mokytojas, kuriam buvo primesta laikyti tvarką
klasėje, nes tai lyg ir ori jo darbo vieta ir jo darbas lyg ir mokyti, o ne
ožius tramdyti. Agresoriaus Adamsų šeimynėlė surašė pirmiau pareiškimą, jog
mokytojas smurtavo, pamiršdami žodį gynėsi. Kas pirmas į
policiją, to tiesa, ar kaip čia? Aišku, bijodami, kad pirmiau mokytojas
kreipsis į teisėsaugos instancijas. Smurtautojui iškart tarnybos teikia
psichologinę pagalbą, o mokytojas yra niekinis, pats išsilaižys žaizdas, juk
suaugęs, jo ginti visai nereikia, reikia ginti nepilnametį smurtautoją. Nuo
kada pasaulis apsivertė? Štai kaip veikia kasdienybėje šios istorijos, kurių 99
procentų nemato visuomenė, jeigu kas nenufilmuoja ir neįdeda į YouTube.
Visos sąlygos žeminti ir trypti. Patraukli ta pedagogika, nieko nesakau.
Visgi kažkas vienos mokytojos paklausė streiko metu, jeigu
tokios blogos sąlygos, kodėl jūs liekate dirbti mokykloje, negi iš dyko
heroizmo? Mokytoja labai gerai atsakė, jog visame savo darbe vis dar mato
prasmę, vis dar tiki, jog didžioji dalis vaikų pasiima geriausia, o ir pats
mokytojo darbas, nepaisant biurokratijos, tėvų skandalistų, pasitaikančių agresyvių
vaikų, yra gyvas, įdomus, cirkuliuojantis, o tas nesąmones turėtų stabdyti
įstatymais ir viskas turėtų prasidėti nacionaliniu sąmoningumo lygmeniu, kitaip
sakant, pagaliau ir G. Jakšto irštva pakelti povo plunksnas ir pasireikšti.
Vienas mokinio „ačiū už pamoką“ nustelbia dešimtis baisiausių replikų „mano
tėvas papjaus tave po pamokų“. Gal ir tiesa, gal ir ne, juk ir mokytojų būna
pačių įvairiausių. Pilna tokių nusivylusių profsąjungomis, derybomis su
Ministerija ir kurie jau nebestreikuoja, nes yra paskaičiavę metelius ar du dar
padirbti mokykloje, o po to eiti pensijon ir uždarbiauti korepetitoriumi, nes
privačiau labiau pasimoka, o ir nepalyginamai psichologiškai bei fiziškai
saugiau.
Jau juokiausi iš žodžio iššūkiai, kurį nuolat
vartoja Ministerija ir jų klerkai. Bet tai juk pakeistas žodis sunkumai,
kuriuos kaskart pridaro būtent šis biurokratinis dinozauras. Argi neironiška,
kad pati Ministerija su visomis švietimo institucijomis tampa priešu pačioms
mokykloms, nes švietimas – tai iššūkis sunkumai. O ką
ministerija padarė, kad tų iššūkių sunkumų būtų mažiau?
Tik juos daugindama kaskart iš dviejų, nes ES pinigėliai ir vėl atkeliavo pakete,
reikia prastumti naujas idėjas ir reformas. Pavyzdžiui, daug diskusijų sukėlusios
gyvenimo įgūdžių pamokos su ištisu biurokratiniu Seimo nario Lino Slušnio ir
jo žmonos Daivos (Šukytės) Slušnienės burbulu tik parodo, kaip lengva
kiršinti ir diegti pinigus ten, kur jų visai nereikia, nukreipiant akis nuo
įsisenėjusių sisteminių problemų. Netikėtai vienuolikmetė tapusi nėščia (ir iš
to Slušnys tikriausiai trina rankutes), aišku, jog ji jau seniai žino, kaip
atsiranda vaikai, o jei ne, tai jos partneris šešiolikmetis tai tikrai, juk
gyvenama internetiniame amžiuje, kur net septynmečiai tau pasakys, kaip
atsiranda vaikai ir kam reikalingas prezervatyvas. Net neabejoju, kad šiuo
skandalu, kuris tikriausiai atsirado ne dėl lytiškumo, o dėl socialinio
liberalizmo, kuris leidžia daryti, ką tik nori nepilnamečiai, negalvojant apie
pasekmes. Kur Morganos konsultacijos ir psichologinė pagalba? Ar jos partijos
tam tikros idėjos, kurios gausintų panašius atvejus, yra tikrai tai, ko mes
norime? Juk vaikai nėra sąmoningi ir pamatuojantys pasekmes, jiems reikia rėmų
ir saugiklių, o tik po to apkabinimų, bet tai jau kita tema...
Manau, nuo Ministerijos sukirmijusių galvų prasideda visas
visuomenės supriešinimas, pasitelkiant melo statistiką apie streikuojančių
mokytojų skaičių, apie jų vidutinius atlyginimus ir apie mokytojų trūkumą.
Jeigu net jau paprasti matematikai eina dėstyti fizikos, nes nėra kam, o
Ministerija laukia kitų rinkimų, todėl „išmintinga“ nieko nesiimti ir toliau
vemti savais skaičiais, dangstant popierėliais apnuogintas melo genitalijas. Matome
akivaizdų propagandinį politinį melą, kurio aukomis tampa mokytojai, pastaruosius
dar bandoma nupiešti kaip parazitus (prisiminkite Audriaus Skaisčio
„broilerius ir komuniagas“) prieš tėvus, kurie neturi kur palikti vaikų. Įsivaizduokite,
iš pačių tėvų buvo siūlymų streikuoti vasaros mokytojų atostogų metu; koks
įžūlumas, gerai pagalvojus, nes mokytojas turi pagailėti vaikų dėl aukštesnių
interesų, o jo gyvenimas ir vėl nesvarbus; sakyčiau, mokytojas ir gaili tų
vaikų, juk ir dėl jų protestuoja, nes gerinant pedagogų darbo sąlygas
nepalyginamai, mano supratimu, gerėja ir mokinių švietimo kokybė, o ne
priešingai – koks būtų poveikis, jeigu mokytojai streikuotų atostogų metu, aš
nežinau, matyt, vėl taptų pajuokos objektu). Maždaug 10 šaukštų druskos ant
žaizdos ir tegu tėvai sukyla prieš mokytojus, o mes, Ministerijos klerkai,
palauksime naujų rinkimų – taip dabar atrodo situacija iš šalies.
Juokingiausias yra nuostabusis populizmas, kuris vėl
rodo, kad švietimo prioritetai su mokytojais tėra tik politikų šachmatų figūra
ir asmeninių versliukų plėtimas. Pamenate Saulių Skvernelį, kai mokytojai
streikavo 2018 metais? Jis juos pavadino teroristais, o konservatoriai
mokytojams nešė pro langus picas ir tortus, reikšdami paramą ir suokdami prieš
kameras daineles apie tai, kokie vargšai mokytojai ir kokie blogi žalieji ir
valstiečiai. Šiandien konservatoriai valdžioje, o kur picos ir tortai, kur
atjauta? Neįtikėtina, bet dabar Skvernelis Rimos Urbonaitės laidoje netikėtai
atjaučia savo kažkada pavadintus teroristus ir žeria priekaištus
konservatoriams. Kai kompaso rodyklės sukasi pagal tai, kas valdžioje, man
akivaizdu, kad Skvernelis ir Šimonytė bei jų partijų prioritetai taip ir lieka
tik vidaus interesai, pūlingomis žarnomis apraizgyti, kitaip sakant, tiek
vieni, tiek kiti yra tie patys šunsnukiai, kosmetiškai dirbantys ne Lietuvai, o
savo interesams. Kaip mano senelis sakydavo, tegu eina jie visi peklon.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą