Sveiki,
Menu savo mokyklinius laikus, kada kiekvienas žinomesnis
Lietuvos atlikėjas išleisdavo CD albumą kas kelerius metus, tuos diskus
kaupdavome, archyvuodavome, klausydavomės, tačiau staiga įvyko kažin kokia
nepaaiškinama muzikos revoliucija. Manau, prie to prisidėjo suklestėjusi
internetinė piratavimo kultūra ir YouTube, tad ir atlikėjams nebeapsimokėdavo
leisti kompaktų. Šiuo metu jaučiu lyg ir savotišką „materialių įrašų“ atgimimo
kultūrą, ypač vinilinių plokštelių suklestėjusią idėją.
Neda Malūnavičiūtė,
tikriausiai daugelis sutiks, yra išskirtinė ilgametė atlikėja Lietuvoje.
Vaikystėje jos nelabai mėgau, gal dėl to nepopsiškumo ir kitoniškumo, tiesa, ją
kaip atlikėją su savais dainų tekstais atradau jau paskutiniaisiais
mokykliniais laikais. Pirmiausia, aišku, ją atsimenu iš dainos „Eilinė
diena rajuje“, kuri anuomet vos tik pasirodžiusi su tokiu pat
pavadinimu 2002 metais išleistu albumu tapo dideliu hitu. Pamenu, radijo stotys
grodavo ją kasdien. Šiandien klausausi šios dainos visai kitaip, galima sakyti,
iš permąstydamas ir jausdamas gyvenimiškosios patirties perspektyvos. Gyvenime
vyksta ir pakilimai, ir nuosmukiai, kai tai žinai ne tik teoriškai, o ir praktiškai,
su visais „gyvenimo prieskoniais“, kai savo skūra patyri ir gijimą, ir žaizdų
barstymą druska, tada šis Nedos Malūnavičiūtės dainos tekstas atrodo iš laiko
perspektyvos ir iš dabarties taško ne vien nostalgijos kupina dainelė, bet
naujai apibrėžianti ir apibendrinanti asmenines patirtis.
Šį vėjuotą savaitgalį teko būti superiniame Nedos Malūnavičiūtės
ir jai talkinančio pianisto Richardo Banio koncerte „Labai
asmeniškos dainos“. Atlikėja ir džiazavo, ir šamanavo, ir primine savo
senus hitus. Kaip galėčiau apibūdinti šį Nedos koncertą? Ogi kaip ne koncertą,
o kažkokį transą, kuriame pasireiškia kūrybinis polėkis scenoje, dueto
energetinis susikalbėjimas, vienas kito jautimas ir papildymas, netgi
improvizavimas. Daugeliu atveju Neda, atlikdama išskirtinai tik jai pačiai
parašytas dainas, perteikė unikaliai, aistringai ir labai teatrališkai, kaip
jai ir būdinga. Tai pirmas mano apsilankymas jos koncerte (kiti gyvi pamatymai
būdavo per festivalius), koncertas pasirinktas visiškai spontaniškai,
atsitiktinai, bet labai taikliai, tad, jeigu jums svarbus atlikėjas ir jo
begalinė laisvė scenoje, rinkitės Nedos koncertą, nes tai, ką ji ten daro, yra,
kaip sakiau, patyrimas. Tame koncerte vėl išgirdau „Eilinę dieną rojuje“, tad
dalijuosi iš naujo šiuo įrašu, gal kam surezonuos.
Neda Malūnavičiūtė – Eilinė diena rojuje
[Žodžiai / lyrics]
Eilinę dieną rojuj
Tu klupdamas eini
Ieškodamas rytojaus
Kad galėtum pasakyt
Pasaulis tau po kojom
O tu norėtum paklausyt
Dainų, kurias dainuoja
Pasaulio pakrašty
Kur lyti nenustoja
Staiga pusiaukelėj sustoji
Kad viską blaiviai apmąstyt
Ką palikai, kur išėjai
Ir tavo pirštai nieko nesugroja
Tik tavo širdyje
Nutirpsta sniegas žiemą
Ir sninga per Kalėdas čia
Havajų salose
Eilinę dieną rojuj
Su ta pačia viltim
Kur skausmas nenustoja
O tu norėtum pasakyt
Kad tik išsilaikyt ant kojų
O tu norėtum paklausyt
Dainų, kurias dainuoja
Pasaulio pakrašty
Kur lyti nenustoja
Staiga pusiaukelėj sustoji
Kad viską blaiviai apmąstyt
Ką palikai, kur išėjai
Ir tavo pirštai nieko nesugroja
Tik tavo širdyje
Nutirpsta sniegas žiemą
Ir sninga per Kalėdas čia
Havajų salose
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą