Sveiki,
Šiais metais kažkas pasidarė su italų kinu, jų juostos
plaukia pas mane viena po kitos tiek, kiek, atrodo, per dešimtmetį nebuvau
matęs. Dar vienas, kiek senesnis filmas – italų rašytojo Donato Carrisi „Mergina
rūke“ (ital. La ragazza nella nebbia) (2017). Įdomu, jog
rašytojas pats ir ekranizavo savo romaną, kuris, beje, yra išverstas ir į
lietuvių kalbą (Sofoklis, 2018).
Kaip aš pasiilgau detektyvų! Tokių grynuolių, sutelktų
į galvosūkį, į įvairias hipotezes ir spėliones verčiančių kelti pasakojimų.
Manau, artimiausiu metu pasidairysiu dar keletą detektyvų. Na, o šioji istorija
mus nukelia į Alpių priekalnes, mažą religingą miestelį, kuriame dingsta jauna
mokyklinio amžiaus mergina. Šią bylą imasi tirti garsus šalyje detektyvas
Vogelis. Pastarajam nė motais nekalti žmonės, jam svarbiausia yra žinomumas ir
kad byla viešojoje erdvėje būtų išspręsta. Kovodamas su slapukaujančia žurnaliste
bei vietos psichologu, jis suranda atpirkimo ožį – vietos mokytoją, kuris
galimai pagrobė merginą ir ją nužudė, tačiau mokytojas ne iš kelmo spirtas, jis
ryžtingai nusprendė ginti savo interesus ir neigia nusikaltęs...
Detektyvo struktūra tik iš pažiūros klasikinė, nes
suktas ir analitinio proto nestokojantis detektyvas tiria jaunos merginos
dingimą. Siužetas susuktas tikrai gerai, nes per visą filmą spėjau sudaryti galimas
filmo baigtis ir vieną visgi įspėti pavyko, tačiau, kaip ir dera apgaulingam
siužetui, svarbu įtikinamai suklaidinti žiūrovą, kad jis dėl nieko nebūtų
tikras. Štai kodėl man patinka detektyvai! Čia nerasite kažin kaip smarkiai ir
įdomiai išplėtotų charakterių su sudėtingomis personalizuotomis istorijos (gal
knygoje tas pavyko labiau, nežinau), tačiau intrigos istorijoje dėl to
netrūksta. Labiausiai, kas šiame filme, sakyčiau, pavyko, yra perteikti
detektyvų ir žiniasklaidos klerkų sandraugą, kuri toli gražu, tradiciškai turėtų
atstovauti teisingumo pusei, bet atrodo labiau korumpuota nei tariamas ar
galimas žudikas. Kiek kainuoja sukurti visuomenei spektaklį ir kodėl tam
sudaromos sąlygos, filmas nedetalizuoja ir neanalizuoja, tačiau pateikia kaip
faktą ir tu, žiūrove, daryk savus sprendimus ir prielaidas. Chamizmo ir
užuominų čionai netrūksta, bet labiausiai šioji 2017 metais pastatyta drama man
asocijuojasi su šių dienų tikrove dėl mokytojų streiko: šiaip ar taip atpirkimo
ožiai net ir italų kine būna mokytojai, nes juos apjuodinti lengviausia ir paveikiausia
dėl įsigalėjusio dvilypio profesinio įvaizdžio t. y., visuomenėje mokytojas
turi būti pasitempęs ir be dėmelės, nes atstovauja tariamam prestižui, o iš
tikrųjų jį spardo tas, kas netingi.
Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą