Sveiki,
Kasmet
kas nors manęs vis paprašo parašyti paprastą kalėdinį sveikinimą, kuris būtų
trumpas, aiškus ir transliuotų nuoširdumą. Tiesą sakant, nemėgstu to daryti, čia
kaip tie vaiduokliai rašytojai, kurie kokios nors žvaigždės vardu parašo autobiografiją
ir žvaigždė ją išleidžia savo vardu. Arba, kai nuolat rašote tuos pačius ar
panašius sveikinimus, atsiranda toks netikrumo jausmas, jog kasmet žodžiai
kartojasi ir dvelkia ta sovietine retorika, kokią girdėjo mūsų senoliai. Visgi šį
jausmą anuliuoja suvokimas, kad rašai pats ir pats įdedi jausmą tą darydamas.
Tad nelinkėkite dėl linkėjimo, o geriau jausmiškai išartikuliuokite, ką iš
tikrųjų norite skirti tam žmogui, nes kitokiu atveju sveikinimas jums gali
tapti formalumu, priederme, nes to tikisi iš jūsų aplinkiniai. Taigi mano
patarimai, kaip parašyti sveikinimą, yra labai paprasti ir jau daugeliui
savaime aišku.
Pirmas
dalykas. Jausti žodžių prasmę ir svarbą, nedaryti
nereikalingos pompastikos, nekopijuoti tekstų iš interneto ir neverta graužtis,
kad ne visi gimę rašytojais. Linkėjimą NUO SAVĘS gali sudėlioti visi, tad nuoširdumas
yra visa ko pagrindas.
Antras
dalykas. Įvardykite raštu adresatą t. y., kam skiriate tekstą.
Trečias
dalykas. Įvardykite su kuo sveikinate (Kalėdos, Velykos ir
t.t.)
Ketvirtas
dalykas. Sureitinguokite svarbos didėjančia ar mažėjančia
tvarka palinkėjimus, norus, svajones.
Penktas
dalykas. Žodis „tegu...“ programuoja, jog tai turėtų galimai
įvykti, kas netiki dar žodžio galia?
Šeštas
dalykas. Nepamirškite pasitikrinti skyrybos, rašybos klaidų.
Paprastai sveikinime daug tikrinių daiktavardžių ir nevenkite įvardžių rašyti
iš pagarbos reikalo didžiąja raide.
Septintas
dalykas. Įterpti vieną humoro sakinį (te sniegas virsta
pinigais!) galima įdomumo dėlei, jeigu žmogų pažįstate.
Aštuntas
dalykas. Pasirašykite nuo ko šis linkėjimas. Po daugel metų
tie laiškai ar atvirukai būna praverčiami, tad ir data teksto pabaigoje gali
netikėtai grąžinti į prisiminimus, tai veikia.
Taigi.
Tiek.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą