Filmas: "Atstumtieji" / "The Holdovers"

 

Sveiki,

 

Pradėsiu nuo to, kad mėgstu režisierių Alexander Payne, jo filmai „Paveldėtojai“, „Klystkeliai“ ir „Nebraska“ įvairiuose kino festivaliuose tapo hitų hitais, tad ir naujausias jo darbas „Atstumtieji“ (angl. The Holdovers) (2023) jau pamažu įtraukiamas į įvairius geriausių šių metų kino filmų sąrašus.

 

Naujausiame savo filme A. Payne mus nukelia į septinto dešimtmečio pačią pabaigą, kuriame vaizduoja internatinę ir griežtą turčių sūnums skirtą mokyklą. Kalėdos sūneliai grįžta namo, išskyrus Angusą, kurio motina paliko jį Kalėdos internate su baisiu prižiūrėtoju, mokytoju Paulu. Per ateinančias žiemos atostogų dienas Paului ir Angusui tenka susibičiuliauti, tiesa, nelengvai. Internete taip pat savo istoriją turi juodaodė valgyklos virėja Merė, kuri visai neseniai kare neteko savo sūnaus, todėl šios Kalėdos labiau ne šventė, o gedulas, tačiau visi veikėjai, nors ir apgaubti keistai pilkos ir rudos disciplininės laikmečio atmosferos, autoritetingų mokytojų ir paklusnių mokinių hierarchijos, visgi istorija tuo pat metu išlieka viltinga.

 

Filmas nufilmuotas ir sumontuotas pagal klasikinius 7-9 dešimtmečio kanonus. Pats pasakojimo ritmas lėtas ir sutelktas į veikėjų emocijas, tačiau nepersistengia su psichologizavimu. Angusas labai rizikuoja, nes po šio išmetimo iš mokyklos jam gresia karo mokykla, į kurią niekas nenori. Visgi veikėjams tenka „nusikarūnuoti“, pamiršti mokytojo aroganciją ir mokinio maištą, atsiverti kaip žmonės ir priimti naujas gyvenimo pamokas. Visgi filmas pavyko atmosferiškai, jį žiūri kaip iš kokios klasikos serijos ir nelabai suprasi, kad jis nufilmuotas visai neseniai. Daugel dalykų man priminė „Atstumtųjų“ pasakojimas. Visų pirma, kaip niekad dvelkia filmo nuvalkiotas didaktinis tonas, žiūrovams stačiai pamokslaujama ir lyg paveikslėliais scenomis rodomas teisingas elgesys, tad įtariu, kad nemėgstantiems atviro moralizavimo, filmu gali ir nusivilti. Kitą vertus, esame atpratę nuo tokio kino, naujesnioji karta išlepinta „Marvel“ serijos klišėmis staiga šiame filme gali pamatyti jau į kapus nuvarytus senus filmo triukus, kurie, bent jau mano galvoje, susimiksavo iš įvairių klasika tapusių filmų. Pavyzdžiui, iš dalies filmas primena siaubo filmą „Švytėjimas“ – didžiulėje internatinėje mokykloje švenčių laikotarpiu lieka įstrigę veikėjai, tačiau visa filmo minties sugestija primena labai tvarkingą ir puritoniškai atidirbtą „Pusryčių klubo“ (1985) ar „Mirusių poetų draugijos“ (1989) toną. Visgi filmo istorija nieko naujo mums idėjiškai neperteikia, ko nebūtų perteikę senieji filmai, tačiau „Atstumtaisiais“ galima mėgautis kaip desertiniu gurmanišku filmu dėl vaidybos, dėl sentimentų senajam kinui. Šiuo atžvilgiu, režisieriaus „Klystkeliai“ lieka nepranokti.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 8.0

 

Jūsų Maištinga Siela