Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 33: nebekovokime susikurtų netikrų kovų!

 Etruskų meno fragmentas.

Sveiki,

 

„Sustok, akimirka žavinga!“ Tokius turėjo ištarti Faustas žodžius Mefistofeliui ir tapti jo amžinu vergu, pažinęs visus Visatos slėpinius. Kaip dažnai būna, kada norime, kad toji akimirka visgi kuo greičiau praslinktų ir kaip dažnai sakome „reikia atlaikyti dar vieną dieną!“. Tarsi kokią užtvanką nuo jūros. Signalas, kad kažkas negerai. Tačiau dažniausiai tas užtvankas mes padarome patys dar didesnes, sunkesnes ir kartais beveik mus visiškai sunaikinančias, nes esame nuolatinėje kovos pozicijoje.

 

Nusiraminkime. Nėra su kuo kovoti. Niekam nieko nereikia įrodinėti, nes mes esame tokie, kokie esame ir mūsų pakankamumas pasaulyje yra užtektinas. Iliuzija yra tik tai, kad mums uždėjo įsitikinimą, kad reikia nuolat baisiai stengtis, nertis iš kailio, įrodinėti, pamirštant paprasčiausią savo vidinę ramybę, žinojimą, kad iššūkiai patys maloniausi yra tik tie, kurie teikia augimo ir pasitenkinimo, o ne tie, kuriuos manome per klaidą, kad reikia paskutiniais neuronais įveikti. Nusiraminkime, įkvėpkime, žavinga akimirka tegu tęsiasi kaip šiame etruskų kažkada pavaizduotame paveiksle. Pasakykime sau šiandien priešingai: įdėsiu tiek pat pastangų ir energijos būti taikoje ir ramybėje, kiek įdėdavau kažkada kovodamas ir atlaikydamas lyg užtvankas dienas. Juk šiaip ar taip pasaulį projektuojame iš savęs, o ne iš išorės, tad kodėl nepabandžius tiesiog stabtelėti akimirkomis ir suprojektuoti kažką naujo?

 

Jūsų Maištinga Siela