Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 34: vidinė ramybė svarbiau nei įsitikinimai ir teisingumo jausmas (gyvenk neįrodinėdamas!)

 

Sveiki,

 

Kadangi vis tęsiu pozityvaus mąstymo dienos įrašus, matau, kad tai vienaip ar kitaip veikia kasdieniniame gyvenime. Juk kaip šauksi į Visatą, taip ji atsišauks, tad ir šiandien tai išgyvenau savo kailiu. Lankiausi pas gydytoją, pas kurią teko patirti daug nemalonių pojūčių, tačiau po visko diena praėjo stebėtinai puikiai, kadangi neleidau sau tų patyrimų ir minčių dauginti ir nuolat velėti kaip skalbinių mašinoje savo galvoje. Svarbu užkirsti negatyvui kelią, ypač, jeigu norite pagerinti ne tik savo psichinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Tam tikra minčių (ne)kontrolė yra situacijos besąlygiškas priėmimas, o ne strategijų kūrimas ir šimtą kartų situacijos emocingas permąstymas, kodėl, kas, kaip buvo galima geriau ir pan., nes visas tas susipriešinimas iš esmės veda tik į kovą.

 

Žinau, kad Jums tai tik žodžiai, parašyti blogerio, tačiau man tai veikia ir nenoriu pamiršti, jog visada reikia kuo greičiau išplaukti iš blogos situacijos būtent priimant ir paleidžiant, o ne stoti į kovos poziciją. Kovos pozicijoje galima retkarčiais laimėti, bet, bent jau man, gyvenimiško pasitenkinimo neatneša, tik jėgų išeikvojimą. Juk šiaip ar taip svarbiausia susidūrus su nepalankiomis situacijomis stabtelėti ir priimti tai kaip pamoką, pamatyti pozityvią perspektyvą ir lengvai paleisti.

 

Vadinasi, tenka atsisakyti mums labai ilgai skiepytų įsitikinimų apie savigarbą, orumą, įsižeidimą, kaltės jausmą ar atleidimą. Vienintelis dalykas yra gerbti kitus ir visada „ant smūgio“ sau pačiam toje suvokimo akimirkoje atleisti. O ką mums apie tai sako religija? Kad reikia kančios, atgailos, ilgo proceso, jaustis nusižeminusiam, blogai ir šis kelias visiškai netinka. Net nemanau, kad tai išvis Kristaus mokymo kelias, tai vergovės kelias, kuris veda tik į užsiciklinimą. Aš atsisakau eiti tokiu keliu ir renkuosi tiesiog gyvenime šypsotis ir jaustis gerai, o kai gerai jaučiuosi, jaučiu, kad ir kiti šalia manęs gerai jaučiasi. Galų gale juk aplinkui yra vien tik energija ir vibracijos, tad kodėl nepasistengus tą energiją gerinti ir dauginti, atsisakant pretenzijų į suinstaliuotus įsitikinimus, kurie neretai tampa ne vertybiniu pagrindu, o iš tikrųjų mūsų gyvenimo kokybės ir jausenų trikdžiais?

 

Jūsų Maištinga Siela