Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 30: sapnų gaudyklė – pratęskite geru sapnu gerą savijautą tikrovėje

 

Sveiki,

 

Šiąnakt pabudau ir suvokiau, kad sapnuoti buvo taip gera! Šiaip dažnai mėgstu sapnuoti, ilgai mėgautis tuo astraliniu anuoju pasauliu, kuris susideda iš pasąmonės kylančių virpesių. Retsykiais, atrodo, kad jaučiu ten net šaltį ir šilumą, skonį ir kvapą. Pastaruoju metu sapnuoju daug buvusį vaikystės namą, iš kurio noriu pabėgti, nes apgaulingai atrodo, kad pasaulis manęs kažkur laukia, ir jeigu neištrūksiu, taip ir liksiu be galimybių, tačiau šiąnakt sapnavau visai kitaip.

Gal dėta tam tikra priešnaktinė minčių srauto savireguliacija? Nežinau. Bet buvau kažin kokiuose šiltuose kraštuose, galimas daiktas, niekada nebuvusiuose arba pasąmoningai suprojektuotuose iš kokio man jau nebeatsekamo kino filmo. Grojo egzotiška muzika. Staliukai kur  ne kur apsėsti egzotiškų žmonių ir, man regis, toji vieta kažkaip pažįstama, esu jame savaip savas ir pritinkantis. Ir ten išgirdau save tariant: viskas yra taip čia tik dėl to, kad nusprendžiau siekti savo užsibrėžto tikslo, ir čia nebūčiau, jeigu būčiau pasidavęs. Pabudau neįprastai. Tarsi iš šventės, o paprastai juk būdavo kažkoks ilgesys, nerimas, skuba, ateinanti iš sapno fantominės erdvės, tačiau šįkart viskas lengvai, tarsi iš tikrųjų būčiau pabūdęs egzotinėje lengvoje šventėje prie jūros. O kodėl ne?

 

Jūsų Maištinga Siela