Sveiki, skaitytojai,
Kada buvo tie šių metų „Auksiniai svogūnai“? Pamenu
kokius 2003 ar 2004 metus, kai žiūrėdavau šį renginį, nes iš esmės nebuvo ko
žiūrėti be visokių realybės šou „Baras“, „Akvariumas“, „Kelias į žvaigždes“ ir
pan. Visai neseniai pažiūrėjau Paul de Miko laidą, parengtą specialiai apie šių
metų „Auksinius svogūnus“. Kai kurios dainos ir formatas vis dar taip pat, kaip
ir prieš 20 metų. Baisiausia, kad ir tie patys politikai ten sėdi pirmojoje
eilėje ir šypsosi. Kad Gražulis yra Gražulis, kad Uspaskichas yra Uspaskichas,
nieko jau čia nebepakeisi, tačiau, kam kviesti ir kelti reitingus nusiperdusiam
homofobui su nesantuokine dukra ant kelių? Gerai, kad mergytė dar maža, bet
galiu tik įsivaizduoti, koks laukia jos mokyklinis likimas...
Visgi išryškėjo vienas šlykštus dalykas. Tautos
liurbiai, politikai, melagiai ir populistai scenoje pateikiami kaip šoumenai,
kaip sakant, tautos linksmintojai, kitos kategorijos politikai prie užstalės, į
kuriuos norisi žiūrėti. Aišku, kad norisi, juk prie balsadėžių Gražulis be „Auksinių
svogūnų“ nebūtų toks populiarus. Įdomiausia, kad pats ponas Arūnas Valinskas,
kuris viešai yra deklaravęs, kad pasisako prieš tam tikrus politikus ir net
labai palaiko LGBTQ socialinę grupę, bet... Kodėl staiga ant scenos arenoje „sutvisko“
visi patys populiariausia homofobiniai pažeminimai apie antruosius galus
ir pan.? Daugelis iš jų net nesurepetuoti, o kai ant scenos lipa skandalistas
homofobas, jis traktuojamas kaip puikus ir vaisingas vyras, kuris turi tikro
vyro etiketę. 2024 m. vis dar apie tai? Mes labai skaudžiai reaguojame, jeigu
kontekste atsiranda kokių nors neapgalvotų rusų kultūros žmonių, kūrinių,
propagandos, Drobiazko, tačiau kai atsiranda va tokie homofobiniai dalykai –
tauta juokiasi, nes neatpažįsta savo ligų. Lyg homofobijos kultūros dalykas
nebūtų itin mums įdiegtas sovietizacijos epochoje, juk tai okupantų kultūrinis
palikimas, o Gražulio sovietinė laikysena tiesiog tampa herojaus klouno įvaizdžiu,
nors ji irgi išsiritusi iš to paties kultūrinio lizdo.
Ką aš noriu pasakyti? Nieko naujo po šia Saule, „Auksiniai
svogūnai“ yra mūsų dabartinė diagnozė, ten, nors ir kaukės kaip parodija
kuriamos, tačiau iš esmės atidengia mūsų tautos daugumos tikruosius veidus,
kažkodėl neretai panašius į Šeimos maršo dalyvius. Mes mėgstame deklaruoti
vieną, tačiau išryškėja visiškai kiti aspektai ir vertybės. Bet šiemet buvo jau
ir kitokių renginių, kurie pamažu ima atsverti šiuos svogūnus.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą