Sveiki, skaitytojai,
„Tačiau Gulbinų ežeras atitvertas,
Palangos kopose dušinės „nusavintos“ ne ano amžiaus pabaigoje, bet šiam
įsibėgėjus, taigi korupcinės schemos tebeveikia ir nepriklausomybei
sutvirtėjus. Kažkas veltui „gavo“ prieš trisdešimt, kažkas veltui gauna ir po
trisdešimties metų. {...} Nelygybės klausimas skaudžiai aštrus ne todėl, kad
yra dvi Lietuvos, o todėl, kad tarp jų toks milžiniškas atotrūkis, atsiradęs ne
vien dėl to, kad vieni nesugebėjo integruotis, kiti iš nevilties gėrė pilstuką,
bet ir dėl to, kad treti, būdami politikoje, leido sau ir grupei draugų
grobstyti mokesčius. Kai kas iki šiol sugeba „nemokamai“ piltis kurą degalinėse
kelis kartus per dieną, net dalyvaudami Seimo ar savivaldybės posėdžiuose. Kai
kas gali likti neatsakingas už tai, kad jo pavaldiniai sklypus mieste
supirkinėja ne rinkos kainomis. Taigi šio to vis dar „gauna“. Tomas
Kavaliauskas
Geriausias „Kultūros barų“ 2024 metų 6 numerio
straipsnis priklauso Tomui Kavaliauskui „Išdavikai“, kuriame jis lygina
Lietuvos ir Rusijos politinius, ekonominius ir kultūrinius bei iš esmės
moralinius vystymosi etapus po 1990-ųjų. Kaip čia atsitiko, kad kitiems viskas
galima nemokamai, o kiti visgi už centų skolą tampomi po antstolius? Nes ne
elitas, o korupcija Lietuvoje vis dar egzistuoja, tad ir skandalai su čekiukais
vis dar kelia mums aistras, nes puikiai suvokiame, kas vyksta ir kaip viskas
vykdavo prieš 30 metų ar seniau. Straipsnyje yra ir kitų gerų niuansų, ypač
apie Putino atėjimo į valdžią istorija, todėl verta paskaityti visą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą