Sveiki, skaitytojai,
Tie, kurie nors kiek nusimano apie žmogaus teisių
pažeidimus lyties diskriminacijos atžvilgiu ir kaip ilgai ir sudėtingai buvo
eita prie šios lygybės visuomenėje teisiškai, manau, amerikiečių teisininkė Ruth
Bader Ginsburg (1933-2020) turėtų būti gerai žinoma. Amerikoje ji tikra ikona,
tačiau mums, lietuviams, dažnai ji nežinoma ir tolima, todėl nusprendžiau nors
kiek susipažinti su jos gyvenimu pažiūrėjęs filmą „Nes ji yra moteris“
(angl. On the Basis of Sex) (2019).
Filmas mus nukelia į 1956 metus, kai jauna motina Ruth,
paskatinta savo studijuojančio vyro Martino, įstoja į Harvardo universitetą,
kuriame tuo metu išskirtinai mokėsi beveik vien vyrai ir moterų buvo tik keletą.
Tiesą sakant, joms net nebuvo atskirų tualetų. Pagrindinė veikėja Ruth Ginsburg
– neįtikėtinai sumani, iškalbi ir įžvalgi moteris netrukus diskriminuojančioje
dėstytojų ir vyrų studentų aplinkoje tampa geriausia studente, tačiau į ją
niekas rimtai nežiūri, nes ji yra moteris. Galiausiai Kolumbijos
universitete užbaigusi studijas bando įsidarbinti advokate, tačiau jos
nepriima, nes ji yra... moteris. Taigi žiūrovas regi, kaip perspektyvi ir
sąžininga bei visuomenei reikalinga specialistė tyliai nugesinama ir atstumiama
vyrų pasaulyje, kuriame moters vieta stereotipiškai apibrėžta pagal to
laikmečio standartus: auginti vaikus, gaminti valgį, tenkinti vyrą ir būti
dėkingai už tai, kad jai nereikia dirbti.
Galiausiai bėga metai, ateina Seksualinė revoliucija, karas
Vietname ir Ginsburg pamažu permainų metu atsiveria visai kitos galimybės. Ji aptinka
teisinę revoliuciją sukėlusią bylą, kada įstatymiškai diskriminuojamas vyras
dėl to, kad yra vienišas ir slaugo savo sergančią mamą, todėl priešingai nei
moteris, jis negali gauti išmokų. Ironiška, bet tai tiesa, visuomenėje ir
teisėsaugoje į moterų diskriminacijos problemą buvo atsižvelgta tik tada, kai
buvo laimėta moters advokatės byla dėl vyrų diskriminacijos, o ne moterų
diskriminacijos. Filmas dailus ir labai nušlifuotas pagal Holivudo spalvas. Centre
turime tipiškai vargstančią heroją, kuri iš esmės palūžusi, bet lemtingą minutę
susikaupusi kaip koks supermenas išplėšia pergalę – tokius įpaminklintus filmus
labai mėgsta masės ir nieko čia nepadarysi. Kita vertus, reikia žiūrėti šį
filmą iš teisinių, socialinių, istorinių kontekstų perspektyvos ir numanyti, kad
tikrovėje viskas buvo ne taip gražu ir herojiška. Jeigu ir verta žiūrėti, tai būtent
dėl savišvietos, nes filme įdomiausia ne tiek pats Ginsburg sukurtas pompastiškas
didvyrės fasadas, kuris ir nuspėjamas, ir holivudiškai šabloniškas, kiek XX
amžiaus vidurio moteris teisinė toksiška įrėminimo padėtis ir kova dėl lygybės
su vyrais. Filmas režisūrine prasme yra dekoratyvinis ir kaip reikiant salstelėjęs,
bet man buvo naudingas ir įdomus.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 59/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą