Sveiki,
„Mes“ ir „jie“ dažniausiai tėra fikcijos,
naudingos tuo, kad patiriame momentinį solidarumą su kitais tada, kai mūsų individuali
sąžinė yra nešvari ir nepajėgia stoti prieš melą. Tais momentais mus ir gelbsti
kolektyvinis dalijimasis anonimine ir iš esmės fiktyvia atsakomybe.“ Leonidas
Donskis
Beskaitydamas Leonido Donskio vėlyvąją publicistiką
esu labai ramus. Tai išmintingi tekstai. Jau nežinau, kiek įvairiausių citatų
prisirankiojau ir kiek čia aš jomis dalysiuosi, nes vis tiek visko neperteiksiu
– reikia patiems perskaityti „Leonidas Donskis: man skauda“ (Tyto alba, 2022).
Visgi labiausiai mane knygoje žavi, kaip L. Donskis suvokia visuotinius
Lietuvoje procesus, kurie per karantiną ir po jo, jau autoriui nebesant gyvam,
vis smarkiau pasireiškė, ypač internetiniai heiteriai, kitų niekintojai, kurie
solidarizuojasi į atskiras grupes ir varo, varo, varo... Net tikriausiai
nelabai suvokdami kodėl, bet jausdami kažin kokį teisuolišką pasitenkinimą.
Citatoje Donskis įvardija, kodėl taip yra. Nes daugelis iš jų per menki būti
savimi, mums reikia paliudijimo ir užnugario, perlipti per kitų galvas ir
įsmeigti vėliavą į tariamą Everestą, kad pamintume savo menkumą ir pažeidžiamumą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą