Sveiki,
Pirmadienis ir nauja savaitės pradžia įvyko gana
sąmoningai telkiant pozityviuosius minčių resursus. Pirmiausia atsisakant
kovoti beprasmes kovas, kurios dažnai būna „iš principo“ ar dėl keistų
įsitikinimų, kurių nesupaisysi, kodėl jie taip veikia, kodėl reikia pasauliui
ir dažnai sau įrodinėti, kad esame geresni, valdingesni, labiau
sukontroliuojantys situacijas ir visokie kitokie geresni.
Bet iš tikrųjų juk geresnis – tai susitelkimas ne
įrodinėjimą, ne savo ir kitų lūkesčių tenkinimą, bet iš esmės atsipalaidavimas,
pasidavimas, atsitraukimas. Tai nereiškia, kad atsisakau tam tikrų ambicijų,
tikslų, užsidarau ir gyvenu tik asketiškame namelyje (toks, koks pavaizduotas
paveikslėlyje), visai ne. Tai vadinu „praplauk“ per dieną lengvu judesiu, praleisk
susierzinimus, norą kontroliuoti ir valdyti situaciją. Tai kelia didžiulį
stresą, išnaudojame galionus energijos paviršiams ir atspindžiams, kai tuo metu
galėtume stabtelėti ir atsigerti kavos, nieko nedaryti, tiesiog mėgautis tuo,
kaip yra. O juk dažniausiai mūsų gyvenime yra viskas gerai arba labai gerai,
jeigu tuo metu neišgyvename netekčių, ligos ir pan. dalykų.
Kas padeda?
Pirmiausia vėlgi suvokimas, kad eikvoji emocijas ir
mintis įveikti tai, ko įveikinėti nereikia. Sąmoningai leiskime sau būti čia ir
dabar be pretenzijų pasauliui. Sudėtinga gali būti tiems, kurie jau įpratę
nervintis, panikuoti, būti pikti ir nepatenkinti. Iš kitos pusės juk jie tuo „maitinosi“,
bet gera žinia, kad tai nėra charakterio dalis, viską galima keisti, tik tam
reikia vidinio judesio, atpažinti toksišką savijautą „ant kiekvieno kampo“, net
laukiant eilėje galima nervintis, kad kažkas lėtai slenka arba pasižiūrėti per
išmanųjį juokingą vaizdo klipą. Padeda ir mantros, kartojimas pozityvių
teiginių, kurie ir tampa naujais įsitikinimais, pastarieji turėtų vesti prie
veiksmo, o veiksmas keičia viską.
Aš atsisakau būti auka, nes esu nugalėtojas be kovos.
Aš atsisakau erzintis dėl kiekvienos smulkmenos, nes
erzindamasi išeikvodavau save.
Aš atsisakau reaguoti į kitų pastabas, nes jos
visiškai nesvarbios.
Aš atsisakau skleisti kritiką, blogą nuotaiką,
apkalbas, prikišti negatyvią nuomonę tam, kad pasikelčiau savivertę.
Aš einu per dieną lengvai ir laimingas.
Aš turiu viską, ko man reikia darbui ir jo problemoms
išspręsti.
Aš nebijau, nes visada yra lengvai priimama išeitis.
Man patinka ritmas ir aš galiu ir moku mėgautis veiklos
ritmu kasdienybe.
Aš šypsausi, nes man tiesiog gera be priežasties.
Aš galiu leisti paniūniuoti mėgstamą melodiją.
Man nereikia gesinti aplinkinio pasaulio, man tik
reikia praleisti emocinius gaisrus nesudegant, lengvai ir nesureikšminant.
Nesėkmė neegzistuoja, egzistuoja tik pamoka.
Padovanok saldainių kitiems. Už nieką, o labiau dėl
to, kad duoti ir stebinti smagu.
Būk nuolaidus kitiems, tačiau nepataikauk.
Negrūsk patarimų, jeigu žmonės neprašo.
Atsigerk arbatos. Paskaityk ką nors malonaus.
Užrašyk mintis, kurios norėtum, kad būtų tavo mintys
kasdien.
Jausk, kaip kiekviena diena yra stebuklas. Vargai –
argi jie egzistuoja, jeigu gali atsigerti arbatos ir žinoti, kad visada viskas
išsispręsdavo, išsispręs ir šįkart – su dideliu jauduliu arba besąlygine ramybe.
Būk dažniau malonus sau ir kitiems.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą