Šios dienos citata: mokytoja Violeta Tapinienė apie mokytojo vaidmenį gyvenime ir knygų neskaitančius mokinius

 

„Su kai kuriais mes buvome nuolatiniame vaidmenyje: jie apsimesdavo, kad girdi, aš apsimesdavau, kad tikiu. Norėdama bent truputį įtraukti juos į knygą, stengiausi sugalvoti visokių fokusų jiems atskirai mažyčiame kambarėlyje prie kabineto. Bet būtent jie, žinokit, suformavo mano sugyvenamą charakterį, tik dirbdama su jais turėjau galimybę mokytis kantrybės, elgesio lankstumo ir net suprasti, kad dažnai pasaulis laikosi ant tų, kuriems „ant literatūros nusišikt“. {...} Ir apskritai – manau, kad mokytojo žvilgsnis į pasaulį turėtų būti motyvuojantis, šviesus, kad vaikas norėtų gyventi, dirbti, keistis. Dirbančiam mokytojui negali būti „dzin“. Jis, norėdamas pasaulį vaikui padaryti suprantamesnį, turi suvokti savo ribotumą ir būtinybę mokytis visą gyvenimą“. Violeta Tapinienė.

 

Ši citata paimta iš interviu, publikuoto „Literatūra ir menas“ leidinyje. Nors Violetos Tapinienės knygos neskaičiau (turiu nuo „Knygų mugės“ laikų), tačiau interviu man pasirodė jautrus ir geras, net sunku patikėti, kad ji tiek gali ištisai cituoti rašytojus, kalbėdama vienu metu apie sovietinį periodą, o iš kitos – apie tai, kaip gera kartais naktimis nemiegoti. Žodžiu, pasižiūrėjau, kad šiandien dar ir Mokytojų diena. Išvis pataikiau.

 

Jūsų Maištinga Siela