Sveiki,
Poetas ir rašytojas Donaldas Kajokas, kurį taip
mėgstu ir tiek, man regis, mažai skaitau, yra lengvai artimas, jaukus kaip
ėriukas. Jo skaidrus liūdesys, nepaprasta romuma prozoje ir eseistikoje yra tarsi
paglostymas. Naujausia jo knyga „Leistinas privatumas“ bus dienoraščių įrašai
nuo 1976 iki 1999 metų. Daugiau nei 700 puslapių!
„Pameditavau. Normaliai. Tarsi susitaikiau
su pasauliu, jo įvykiais, nutikimais, bėdomis. Smigtelėjo: „Krauk, Dieve,
krauk, pasauli, ant mano pečių kuo daugiau svorio, nešiu jį ir dėkosiu, ir tai
bus teisinga ir tikra. Vadinasi, susitaikiau, nusižeminau, nusišypsojau
širdyje. Jau šis tas. Gal net visai nemažai. Geras daiktas meditacija. Ypač kai
ji laiku ir vietoje. Šįvakar tokia ir buvo – dėkui.“ Donaldas
Kajokas
P. S. Štai, ką jis sako
apie savo knygą.
„Kodėl leidybai pasirinkau būtent šį
(1979–1999) dvidešimties metų periodą? Tiesiog turėjau rinktis, mat tų
sąsiuvinių prirašyta visa galybė – per 200. Tad ir pasirinkau periodą nuo
pirmojo savo eilėraščių rinkinio iki naujojo tūkstantmečio pradžios, nuo jaunojo
rašytojo lūkesčių iki vidutinį amžių pasiekusio vyro pagalvojimų.
Tai toli gražu ne visi to meto sąsiuvinių
puslapiai, tik tie, kurie atspindi dvasinį, intelektinį, pasaulėžiūrinį
rašančio žmogaus kelią, jo vingius, aklavietes, profesinius šunkelius, sykiais
netgi emocines viršukalnes ir smegduobes. Dienoraščiuose nedaug socialinių
aspektų, politinių temų, tiesa, Atgimimo laikais jų akivaizdžiai pagausėja.
Kodėl „Leistinas privatumas“? Teko
rinktis, ką galima spausdinti, ko – dar ne. Gal išvis ne. Mat leistinumo, itin
asmeninių faktų ribos yra ganėtinai slidžios. Kas vienam leistina, kitam gali
pasirodyti jau draudžiama zona, įžeidžios ribos peržengimas. Kai kurias ribas
vietom gal ir peržengiau arba pavojingai prie jų priartėjau, nors stengiausi
šito išvengti. Jei išvengti nepavyko, ką gi – tai mano pasirinkimas,
apsisprendimas, mano rizika. Podraug ir atsiprašymas.“
Donaldas Kajokas
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą