2016 m. kovo 12 d., šeštadienis

Filmas: "Danų mergina" / "The Danish Girl"




Sveiki, skaitytojai,

Didelę diskusijų audrą lietuviškuose forumuose sukėlė britų režisieriaus Tom Hooper filmas „Danų mergina“ (angl. The Danish Girl) (2015). „Vargdienių“ ir „Karalius kalba“ režisierius šįkart ėmė išties sunkios temos – žmogaus prigimties variantų klausimai. Biografinė juosta pasakoja apie realiai Danijoje gyvenusį tapytoją Einarą Vegenerį, kuris tik santuokoje susivokė, kad iš tikrųjų jo siela neatitinka lyties. Tada tais laikais tai buvo gydoma žalojant fizinį kūną elektros šoku ir kitais baisiais būdais, o Einaras buvo pirmasis, kuris chirurginiu būdu norėjo ištaisyti gamtos klaidą ir tapti moterimi. Šiandien tokios operacijos daromos pasaulyje kasdien ir savaime aišku, jog nutinka tokių dalykų, kada moteris vyro kūne ir priešingai yra priimtinas dalykas.

Filmas iš esmės atlieka edukacinę funkciją. Daugelis tamsių lietuvių tiesiog pasipiktino, kaip galima toleruoti tokius filmus apie iškrypimus, tačiau tai rodo mūsų visuomenės atsilikimą nuo pasaulio ir žmogaus įvairovės suvokimo. Praktiškai su tokiais tamsuoliais neįmanoma net veltis į diskusijas, nes visi jų argumentai lieka už žmogaus prigimties suvokimo ribų, nubrėžti brutalių gatvės žargonų nusakomos pasaulėžiūros. Gaila, kad tokie žmonės atsisako net menkiausios edukacinės savišvietos apie kitokius asmenis, tiesiog priskirdami unikalaus režisieriaus filmus kaip nevykusius. Grįžtant prie filmo, jis ne tik edukacinis, kiek turintis puikaus meninio užtaiso. Visų pirma nuostabi aktorių vaidyba – Alicia Vikander ir Eddie Redmayne abu nominuoti už šį darbą „Oskarams“, o A. Vikander netgi pelno pirmąjį šį apdovanojimą. Išties įstabus aktorinis duetas, kur žvilgsniai, nuojautos, akys atidirbtos iki smulkmenų, kad net kartais žiūrint jautiesi įsibrovęs į kažin kokį intymų gyvenimą. E. Redmaynu net neabejojau, kad jo androgeniškumas padės perteikti translytišką ne tik fiziologiją, bet ir dvasines vibracijas. Išties kur kas nustebino mane A. Vikander vaidmuo – kodėl ji nominuota kaip antro plano aktorė? Jos vaidmuo didžiulis, o moters skaudi pozicija, kai jos vyras tampa kažkuo kitu – psichologiškai sunkiai pakeliamas.

Neišsiplėtęs pasakysiu, kad filmas įstabus ir pritrenkiantis savo temos grynumu, dėmesiu detalėms, vaidybai, istoriniam kontekstui ir režisieriui kažkaip vienaip ar kitaip pavyksta prasibrauti iki „Oskaro“. Kartu su „Danų mergina“ pajusite ir nepatogumą, ir pasigėrėjimą, ir praplėsite žinias apie pasaulį bei žmonių įvairovę, o kas svarbiausia – pajusite gerai sukalto filmo visuminį kompleksą, kur istorija gerai dera su atskleidžiamu žanru ir problematika. Tiesiog labai sujaudinusi juosta. Rekomenduoju.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 7.0


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Siuvėja" / "The Dressmaker"




Sveiki, kino žiūrovai,

Dar vienas Kate Winslet aktorystės meistriškumo triumfo įrodymas yra filme „Siuvėja“ (angl. The Dressmaker), romano ekranizacijoje, o aktorė jau pelnė geriausios Australijos kino apdovanojimo aktorės titulą. Sunku kažką komentuoti, kai kino žiūrovų ir kino kritikų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. Nepaisant K. Winslet indelio, daugelis kritikų filmą įvertino ganėtinai drungnai, todėl su tokiomis vertinimo intencijomis ir nuostatomis sėdau žiūrėti naujausio aktorės darbo. Iš filmo, tiesą sakant, tikėjausi kažin kokio vidutiniško lengvo „niekalo“ su gera aktore, tačiau istorija beregint mane įtraukė ir privertė aiktelėti net mane, kine daug ką mačiusį.

Visų pirma keistas filmo žanras – dramos ir komedijos derinys, sausos Australijos provincijos apylinkės, penkto dešimtmečio mados ateina į tokį nykų siuvėjos kaimą, kad nebesupranti, ar žiūri komediją su karnavalinės kultūros apraiškomis, kai veikėjos bėgioja po ganyklas su nuostabiomis suknelėmis, nurungiančiomis net šiandien „Oskaro“ ceremonijos pažibas, ar tai visgi suluošintos ir drąsios siuvėjos sugrįžimas į kaimą sultingam kerštui? Ir ta dermė, tų žanrų maišatis suplaka išties įdomų reginį, kai viena scena absoliučiai imi abejoti net aktorių vaidyba, o kita jau nori ištekinti ašarą. Kitas dalykas – siužetas ir pasakojimo linija nėra jau tokie paviršutiniški. Čia rasite ir kriminalinių elementų, vaikystės traumų, keršto, kūrybos virtuvės, bendruomenės santykių peizažą, galiausiai motinos ir dukters santykių avilį, o kur dar čia pat besiplieskianti meilės ugnis... Išties filme visko daug ir pateikiama kažkaip keistai išgaunant ekranizacijos spalvas, kurios savitos, unikalios ir retos. Žinoma, kai kam dėl tiesmukų komedijos elementų gali pasirodyti filmas prastas, tačiau netgi istorijos finalas geba nustebinti Tarantiniška elegancija. 

Kate Winslet nuostabi! Ir šis filmas tai patvirtina. Apskritai juosta tapo netikėta, net nesitikėjau, kad šitaip filmas užvaldys mano mintis ir imsiu taip stropiai kartu su pagrindiniu personažu nuodugniai išgyventi. Nežinau, ar kiekvienam kinomanui patiks šis filmas, labai drįsčiau rekomenduodamas, tačiau kad man šis filmas labai patiko – nemeluosiu. 

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 47/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 11 d., penktadienis

Knyga: Marguerite Yourcenar "Rytietiškos novelės"




Marguerite Yourcenar. „Rytietiškos novelės“. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

Sveiki, skaitytojai,

Prancūzų rašytojos Marguerite Yourcenar (1903–1987) knyga Rytietiškos novelės buvo netikėtas atradimo džiaugsmas. Stilingas ir minimalistinis knygos viršelis, kuris itin man patiko, kad net vien dėl jo norisi šią knygelę turėti savo namų bibliotekos lentynoje. Iš tikrųjų M. Yourcenar tikriausiai taip niekada nebūtų atėjusi iki mano skaitytinų knygų, jeigu ne viename interviu Kristinos Sabaliauskaitės prasitarimas apie naujus literatūrinius atradimus.

Rytietiškos noveles autorė parašė gana jauna, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau jos redaguotos ne kartą ir pasirodė kaip rinkinys tik devintajame dešimtmetyje. Tiesą sakant, kiek keistoka, kad prancūzė rašytų apie Rytus, nebent ji pati būtų gyvenusi Rytuose. Pasirodo, M. Yourcenar buvo tikra keliautoja, intelektuali keliautoja. Turėjusi gerą išsilavinimą, iš knygų pažinusi Antikos kultūrą ir platųjį pasaulį, daugelį įvairių šalių mitus ir legendas, ji perrėmė istorijų pagrindus ir su dideliu kūrybiškumo užtaisu pertransformavo savaip. Autorė neslėpė savo homoseksualumo ir ilgą gyvenimą nugyveno su savo partnere, todėl ir jos kūryboje svarbi prigimties tema, tik Rytietiškose novelėse jos perteiktos potekstėmis, būdingomis apskritai rytų pasakojamajai tautosakai. 

Kalbant apie Rytus, mes dažniausiai įsivaizduojame maždaug tai, kas prasideda už Kaukazo t. y. arabiškos šalys ir tyrai bei kalnai iki pat Japonijos. Novelėse daug europietiškos kultūros, nes rinkinyje daug perfrazuota Balkanų bei apskritai slavų folklorinės kultūros kūrinių. Viena iš tokių novelių Mirties pienas, kuri pasakoja apie tris brolius ir vieno iš jų užmūrytą žmoną, kurios krūtis paliko išorėje, kad galėtų maitinti savo kūdikį. Apie besąlygiškai paklūstančią moterį patriarchalinėje visuomenėje, kur vyras paaukoja žmoną kaip vištos galvą ant kaladės. Kartu tai yra pasakojimas ir apie motinos bei vaiko ryšį, kai vieni įsipareigojimai yra gyvybei, o kiti įstatymams: „Paskui ir vyzdžiai skydo, virto tuščiomis akiduobėmis, kurių dugne šmėkščiojo Mirtis, tačiau jauna krūtinė liko tokia pat kaip anksčiau ir dvejus metus ryto aušroj, vidurdienį ir vakaro žaroj iš spenelių tekėjo stebuklingas pienas, kol galiausiai nujunkęs kūdikis nusisuko nuo krūtinės“ (p. 39).

Štai pirmoji novelė Kaip išsigelbėjo Vangas Fo apskritai būdingas kiniškas ir japoniškas atsidavimas, kur mokytoju pasikliaujama taip besąlygiškai, kad veikėjai tampa kone budistiškai preciziškai disciplinuoti, nepaisantys jokių kitų aplinkybių. Ši novelė – viena įspūdingiausių, ji turi nepaprastai gražių ir neįtikėtinų pasakojimo prasmių, susijusių meno ir tikrovės santykiais – tapytojo paveikslas su vandeniu leidžia herojams išsigelbėti ir išplaukti nuo tuoj įvyksiančios egzekucijos. Magiška, paprasta, bet genialu.

 Rašytoja Marguerite Yourcenar.

Ten kur rytai, ten ir daug pralieto kraujo, kažin kokios estetiškos ritualinės kančios, tai Rytietiškose novelėse taip pat esama: „Staiga Markas atsisėdo, dešine ranka išsitraukė iš kairiosios rankos vinį, stvėrė našlę už rudų plaukų ir pervėrė jai gerklę; paskui, kaire ranka išlupęs vinį iš dešiniosios, perdūrė jai kaktą, o abu akmeninius smaigalius, ištrauktus iš pėdų, suvarė į akis“ (p. 27). Kadangi ir mūsų tautosakoje esama smurto, taip ir Rytų kultūros pasakojimuose. Apskritai novelių veikėjai dažnai ujami, jie kovoja su prigimtimi, skirtingais įsitikinimais, suformuotais nerašytais įstatymais, todėl neretai atrodo, kad veikėjai būtinai turi kažką įrodyti, nes be to, jie pasidarytų paprasčiausiai nebeįdomūs ir nykūs.

Kita šio rinkinio stipri pusė – meninis teksto klodas. Nepaprastai tapybiška kalba, kur šitiek daug nuostabių ir lyg jau šiuolaikinei literatūrai nykstančių būdvardžių vartojimas. Čia tikriausiai reiktų padėkoti ir vertėjui Linui Rybeliui. Atrodytų, tokia kalba preciziškai manieringa, tačiau Rytietiškose novelėse to nėra, nėra net nuobodu, priešingai – žodžiai kaip stikliniai kalėdinės eglutės papuošalai, tokie gražūs ir trapūs, kad galima nusistebėti, kokia „skani“ ir graži gali būti pati kalba. Gausybė palyginimų, simbolių, spalvų ir metaforų – ištisa poetinės kalbos puokštė, būdinga visoms dešimt knygos novelių: „Anglys žioravo, paskui užgeso ir pajuodo kaip nuvytusios raudonos rožės. Ugnis išdegino ant Marko krūtinės platų apanglėjusį žiedą, panašų į šokančių laumių ištryptus ratus žolėje, bet vaikinas nesudejavo ir nė viena jo blakstiena nesuvirpėjo“ (p. 25). 

Magiško realizmo vaizdiniai, ateinantys iš įvairių tautų tautosakos savaime didina rinkinio meninę vertę. Jeigu pasiilgote geros literatūros, kur būtų pasiekta meninė harmonija, kur gražūs žodžiai, stiprus naratyvas, kur meninis vaizdinys pateikia daugiareikšmes prasmes, tada prašom – M. Yourcenar yra nuostabi rašytoja, kad jau pradėjau nekantrauti, kada vėl galėsiu ką nors paskaityti iš šios autorės knygų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Purvini žaidimai" / "The Ides of March"




Sveiki, skaitytojai,

Tęsiant George Clooney kaip aktoriaus ir režisieriaus repertuarą, šįkart noriu pakomentuoti jo režisuotą filmą „Purvini žaidimai“ (angl. The Indes of March) (2011). Tiesą sakant, po „Labos nakties ir sėkmės“ filmo nepavykusio seanso ir bandymo sužadinti savyje susidomėjimą, šįkart žiūrėti buvo kur kas lengviau ir įdomiau. Filmas pasakoja apie prezidento rinkimo kampanijos užkulisius. Apskritai, žiūriu, G. Clooney rūpi parodyti kažin kokius paprastiems žmonės nematomus sistemos mechanizmus, kuriuose veikia konkurencijos ir manipuliacijomis grįstos intrigos, kaip ir filme „Labos nakties ir sėkmės“.

Šįkart pagrindinį vaidmenį filme sukuria daugelio akių ir širdžių nuglamonėtas Ryan Gosling, kuriam tenka sąžiningo vyruko vaidmuo, kuris ruošia politines kalbas ir tiki savo kandidatu, jog jis yra doras ir sąžiningas žmogus, galįs pakeisti žmonių gyvenimus. Tačiau jam atsiveria akys, kai jis užmezga santykius su 10 metų jaunesne praktikante... Iš esmės tai ilgas politinis filmas, įdomus savo rinkimine kampanija ir nuolatiniu darbu, kurio mes paprastai nematome, nes esame įpratę žvelgti tik į žmones tribūnuose. Kokias paslaptis, ydas ir silpnybes slepia mūsų „dievukai“ irgi nežinome, kartais nežino ir tie, kurie dirba jų naudai ir susitinka kasdien politinėje „virtuvėje“. Gera R. Gosling vaidyba, įdomus charakteris, o ir pati istorija nebanali, tą patį galiu pasakyti apie režisūrą – keistos „elektrinės“ įtampos, pamasintos garso efektais, netrūksta.

Filmą vertą pažiūrėti ir dėl aktorių, ir dėl režisūros, ir dėl pačios istorijos. Tai tikrai nėra itin vertas dėmesio filmas, kuris pakeis jūsų gyvenimą, tačiau galima mėgautis tiesiog gero filmo privalumais. Kai visada daug G. Clooney filmuose pliurpiama, reiktų atkreipti dėmesį į dialogus, nes po pliurpalais nusakoma manipuliacijų esmė. Ne visada mėgstu filmus, kur daug tauškiama, o ypač apie politikus, kur tenka susigaudyti, kas apie ką šnekėjo ir dar įsiminti vardus, kad istorijoje galėtum sudėti visus taškus ant i, tačiau šįkart pakankamai gerai viskas susižiūrėjo.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Filmas: "Labos nakties ir sėkmės" / "Good night, and good luck"




Sveiki, skaitytojai,

Kaip aktorius George Clooney yra sėkmės vaikis, jo daugelis darbų išties prikausto dėmesį, kad net sunku atsiplėšti. Režisierius jis taip pat savitas, įdomus ir sulaukiantis puikių vertinimų. Jo režisuota drama, kur jis atlieka dar ir vaidmenį „Labos nakties ir sėkmės“ (angl. Good Night, and Good Luck) (2005) – tai kol kas sėkmingiausias G. Clooney filmas, nominuotas net 6 „Oskarams“, tiesa, taip nė vienos statulėlės ir nepelnęs. Režisierius turėjo net užstatyti savo namą, kad galėtų padengti šio filmo išlaidas.

Išties suprantu šio filmo sėkmę, jis ganėtinai originalus, nesvarbu, kad prikeliamas šeštas dešimtmetis ir amerikietiški politizuoti žurnalistiniai užkulisiai. Nufilmuota elegantiškai ir gražiai, kartais atrodo, kad televizijos užkulisiai nesibaigianti šventė, kur dainuoja juodaodė nuostabias balades, o kartais jos tampa įtampos virtuvėmis. Šaltojo karo tema įsiplieskia į televiziją ir tai tikriausiai vienas pirmųjų būdų pasakyti, kad žiniasklaida tampa atskira valdžia, kuri formuoja klausytojų nuomonę apie valdžią, esančią senatuose. 

Tiesą sakant, tema lyg ir įdomi, jei žvelgsime tik į anotaciją, tačiau patį filmą man buvo sunku žiūrėti, vis bandžiau pats sužadinti dėmesį, nes tema pasirodė be intrigos. Visiškai man nerūpėjo valdžios ir televizijos šurmulys, nejaudino manipuliacijos, o istorijos struktūra pasirodė pernelyg pilka ir nuobodi. Žinote, kaip jaučiausi, žiūrėdamas šią juostą? Kaip prabangioje parduotuvėje, kai vaikštinėji, apžiūrinėji, tačiau žinai, kad nieko nepirksi. Lygiai taip ir filme, bandžiau save suintriguoti kameros darbu, nuostabia šešto dešimtmečio atmosfera, o jau aktorių darbas – irgi vertas dėmesio ir aplodismentų! Tačiau bandau save tik apgauti, pagavęs atmosferą, paleidžiu turinį ir todėl šis filmas šovė ir prašovė pro šalį mano seanse. Nepaisant atmestinos istorijos, filmas vis tiek geras ir vertas savo gurmaniško žiūrovo, tiesiog ši juosta ne man. 

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.5


Jūsų Maištinga Siela