Šios dienos daina: Kylie Minogue - Dancing [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Šįkart vėl Kylie Minogue ką tik atšventusi penkiasdešimtmetį, sako, kad jaučiasi kaip niekada rami ir įkvėpta gyvenimo – tą rodo ir keturioliktasis atlikėjos albumas „Golden“, kuris ganėtinai šviežias, neįmantrus ir, sakyčiau, atitinka vidutinio klausytojo standartus. Jau kuris laikas atrodo, kad atlikėja nustojo eksperimentuoti, norėdama rasti naują klausytoją ir tiesiog dainuoja tai, kas jai pačiai miela. Šis albumas ir daina singlas „Dancing“, sakyčiau, tą ir parodo.

Pirminė šios dainos perklausa buvo šiek tiek nuvilianti. Netgi norėjosi sakyti „nurašyta“ prie senienų, nes „Dancing“ tarsi pop muzikos ir country stiliaus dainų mišinys. Tokios muzikos jaunimas nebesiklauso, tačiau vidutinio amžiaus klausytojai, manau, tikrai neblogai turėtų pajusti tai, ką atlikėja nori pasakyti. Iš esmės „drungna“ daina laikui bėgant kažkaip užsifiksavo atmintyje ir dabar retkarčiais paniūniuoju, tad nusprendžiau pasidalyti su jumis – gal kam ir patiks.

Billboard šokių muzikos pozicijoje daina užėmė pirmą vietą. Klausymo topai: Naujoji Zelandija – 7, Ispanija – 9, Australija – 8 , Švedija – 5... Kitur daina pateko į dvidešimtuką. Siūlau pasiklausyti.

Žodžiai / Lyrics

"Dancing"

No one wants to stay at home
Nobody wants to be alone
When you come knocking, I'll be at your door
I don't ever wanna stop
I'm gonna give it all I've got
And when they ask me, "who could ask for more?"

Can't stand still
I won't slow down

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out, dancing

This is where I wanna be with you
Your arms wrapped around me
And fireworks reflecting in your eyes
This is how I wanna feel
The wild kiss, the music reeling
Getting down, riding all the highs

Can't stand still
I won't slow down

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out, dancing

Everybody's got a story
Let it be your blaze of glory
Burning bright, never fade away
And when the final curtain falls, we could say we did it all
The never ending of a perfect day

Can't stand still
(Can't stand still)
I won't slow down
(Won't slow down)

When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
When I go out, I wanna go out dancing
Ah-ah-ah-ah, ah-ah-ah-ah
I wanna go out dancing

I wanna go out
I wanna go out
(I wanna go out dancing)
I wanna go out
I wanna go out
(I wanna go out dancing)

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Alessandro Baricco "Novečentas"

Alessandro Baricco. „Novečentas“. – Vilnius: Alma littera, 2009 – 100 p.

Sveiki, skaitytojai,

Apie vandenyne plaukiojusį talentingiausią visų laikų pianistą Novečentą ir taip niekada neišlipusį į sausumą istorija tokia įtaigi ir svajingai užliūliuojanti, kad ji, rodos, tikrai turėtų turėti kokį nors prototipą. Kiek žinoma, šį personažą italų rašytojas Alessandro Baricco sukūrė fiktyvų, be jokio vargo įkvėpdamas legendinės dvasios dvelksmą, tarsi kokiam mediniam Buratinui padovanodamas gyvenimą. Pirmiausia Novečentas (ital. Novecento. Un mologo) buvo parašytas teatro scenai, vėliau 1994 metais iš pjesės atsirado ir ši knyga. Tai vienas žaviausių A. Baricco kūrybos laikotarpių, kai jis sukūrė, sakyčiau, pačias unikaliausias ir gražiausias savo knygas – Aistrų pilys, Jūra Vandenynas. Italų režisierius G. Tornatorė 1998 metais pagal šią kuklios apimties knygelę pastatė grandiozinę, vieną brangiausių italų istorijoje kino ekranizacijų Legenda apie pianistą.

Lietuvių kalboje šios mažos monologinės knygutės sulaukėme dviejų leidimų. Pirmasis 2000 metais, skirtas veikiau vaidinimui, o 2009 metais kiek kitokia estetiniu pagrindu, skirta veikiau brangiam atminimui ar net dovanai. Knyga daugiafunkcinė – ją galima remtis statant spektaklius, tai nesudėtinga ir gera medžiaga adaptuojant tekstą scenoje ir, žinoma, tai geras įkvepiantis tekstas sunkioms arba poilsio valandoms. Iš italų kalbos išvertė Audrius Musteikis.

Knygoje Novečentas, nors pagrindinis veikėjas Denis Budmenas T. D. Novečentas, tačiau visąlaik pasakojo vaidmens imasi pašalinis veikėjas – laivo trimitininkas, kuris laiko save geriausiu Novečento draugu. Iš šalies pasakojama istorija įgauna daugiau sakralumo, ilgesio ir legendos prieskonių, neapleidžia jausmas, kad pasakotojas poetizuoja, romantizuoja, suteikdamas mistinių niuansų savo istorijai. Citrinų dėžėje rastas Novečentas tampa tikra žvaigžde laive Virdžinietis, plaukiojantis po vandenynus. Iš šio laivo niekada neišlipęs Novečentas ir niekada jokio pianino mokytojo neturėjęs, tampa unikaliausiu šio instrumento meistru.

Alessandro Baricco

Talentas – tarsi galia, pranašumas prieš kitus laivo keliautojus, bet labiausiai unikaliu Novečentą daro jo charakterio savybės bei gyvenimo filosofija, kuri neįkandama ne tik skaitytojui, bet ir pačiam pasakotojui. Personažo ypatingumą gaubia kažkas neįvardyto, vidinė nujaučiama veikėjo paslaptis, kuri pasireiškia kartais absurdiškais poelgiais, kaip antai Novečentas susiruošia tik kartą per visą savo gyvenimą išlipti į krantą tam, kad pamatytų vandenyną iš sausumos. Tokių paradoksalių ir logiškai sunkiai paaiškinamų dalykų monologe yra ir daugiau, jie padeda sukurti žmogaus legendos įspūdį.

Alessandro Baricco yra talentingas istorijų pasakoti, būtent jam svarbiausia kūrinyje, įskaitant ir patį Novečentą, ne istorijos struktūra, ne charakterių ar įvykių kulminacija ir atomazga ir ne kitos teksto techninės dalys, bet būtent tai, kaip papasakota istorija –pasakojimo perspektyva, kuri reiškiasi gyvenimo filosofijos lygmeniu.

Pasaulėžiūros per ypatingą personažą žiūros taškas dažnai suteikia viltį, kad gyvenimas yra nepakartojamas, ypatingas ir be galo gražus. Novečento istorija, kad ir kokia ji tragiškos baigties (veikėjas susisprogdina ant dinamitų dėžės), teigia, kad gyvenimas yra trumpas, todėl gražus, kad gyvenimas yra pilnas galimybių ir tiek nedaug Novečentas (kartu ir mes visi) galime tomis galimybėmis pasinaudoti. Galbūt tų galimybių gausa ir išgąsdino tuokart Novečentą ant trečiojo laiptelio, lipant iš Virdžiniečio ir jis atgal sugrįžo ten, kur saugu. Galimybės gąsdina ir baugina, todėl jos dar gražesnės ir prasmingesnės.

„Nemanyk, kad aš nelaimingas: aš jau niekada toks nebūsiu (p. 73).

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Demi Lovato - "Skyscraper" [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Tie, kurie žino ir yra girdėję atlikėją Demi Lovato – ją iškart priėmė arba tiesiog atmetė ir jos nekenčia. Tiesą sakant, niekada nebuvau jos klausytojas, labai vėlai atėjo kelios dainos į mano playlist‘ą ir nuo šiandien ji mane kaskart stebina savo juslingumu, ištartu galingu emociniu garsu, įtaigiomis frazėmis.

Jos daina „Skyscraper“ (liet. Dangoraižis) yra viena įsimintiniausių baladžių vis dar besitęsiančioje atlikėjos karjeroje. Daina priklauso kaip singlas trečiajam atlikėjos solo albumui „Unbroken“ (2011). Įdomu ir tai, kad prie dainos parašymo prisidėjo ir bene garsiausia pasaulyje estų atlikėja Kerli. Daina iš esmės buvo komerciškai sėkminga, nors niekur nepasiekė klausomiausių pozicijų, bet nuolat pakliūdavo į dešimtukus. Vien JAV-ose šio singlo parduota per pusantro milijonų kopijų.

Dainą apie apokalipsėje vis dar esančią fotografiją, kai pasaulyje dar stovėjo dangoraižiai D. Lovato įrašinėjo bene sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis. Vienu metu buvo patekusi į gydymosi įstaigą dėl psichologinių problemų, asmeninę kovą su antsvoriu ir patyčiomis ji įveikė, o daina „Skyscraper“ iš esmės atspindi tą jos kovą ir sudėtingą laikotarpį. Buvo nuspręsta, kad įraše išliks originalus vokalistės drebulys, nes tai sukels kur kas daugiau jausmingumo. Ką gi, ji nesuklydo, nes daina išties įsimenama. Pasiklausykime ir pasižiūrėkime vaizdo klipą, už kurį ji pelnė MTV apdovanojimą kaip geriausią vaizdo klipą su žinute pasauliui.

Žodžiai / Lyrics

"Skyscraper"

[Verse 1:]
Skies are crying, I am watching
Catching tear drops in my hands
Only silence as it's ending
Like we never had a chance
Do you have to make me feel like
There's nothing left of me?

[Chorus:]
You can take everything I have
You can break everything I am
Like I'm made of glass
Like I'm made of paper
Go on and try to tear me down
I will be rising from the ground
Like a skyscraper
Like a skyscraper

[Verse 2:]
As the smoke clears, I awaken
And untangle you from me
Would it make you feel better
To watch me while I bleed?
All my windows still are broken
But I'm standing on my feet

[Chorus:]
You can take everything I have
You can break everything I am
Like I'm made of glass
Like I'm made of paper
Go on and try to tear me down
I will be rising from the ground
Like a skyscraper
Like a skyscraper

[Bridge:]
Go run, run, run
I'm gonna stay right here,
Watch you disappear
Yeah, oh
Go run, run, run
Yeah, it's a long way down
But I am closer to the clouds up here

[Chorus:]
You can take everything I have
You can break everything I am
Like I'm made of glass
Like I'm made of paper
Oh Oh
Go on and try to tear me down
I will be rising from the ground
Like a skyscraper
Like a skyscraper

(Like a skyscraper)

Like a skyscraper
Like a skyscraper

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Legenda apie pianistą" / "La leggenda del pianista sull'oceano" / "The Legend of 1900"

Sveiki,

Su italų režisieriumi G. Tornatore tikriausiai daugelis yra pažįstami iš tokių filmų kaip „Malena“ (2000) ar „Naujasis Paradiso kino teatras“ (1988), tad režisierius pasižymi ambicingais kino projektais ir puošniais, charakteringais pasakojimais. Štai jo pagal Alessandro Baricco knygą „Novečentas“ pastatytas vienas brangiausių itališkų kino juostų „Legenda apie pianistą“ (angl. The Legend of 1900) (1998) daugelį iki šiol kelia susižavėjimą pusiau pasakiškos atmosferos išgauta atmosfera ir ypatingu personažu.

Kadangi esu paveiktas A. Baricco knygų, tai negaliu išvengti vertinant lyginimo su jo kūriniu. Visgi filmas ambicingesnis ir labiau išplėtotas, jame yra atskirų siužetinių linijų, tad rašytojo monologinė knygelė atrodo ganėtinai kukli prieš šį filmą. Visgi filmas estetinės prabos, čia pasakojama stebuklinga vieno žmogaus kelionė per vandenyną, kuris taip niekada ir neišlipo į krantą, istorija. Filmas iš esmės geras, turintis parako ir nepasenęs – puikiai, sakyčiau, tiktų ir mokyklinei programai, ir seniems, ir žiūrėti su šeimomis, ir atskirai. Beveik trijų valandų trukmės epe nusifilmavo tuokart labai garsus ir vertinamas aktorius Tim Roth, kuris, nieko nepridursi, labai tiko šiam vaidmeniui.

Kas galbūt kėlė nusivylimą, tai tam tikri iškreipti dalykai, kaip antai pagrindinio veikėjo vardas – 1900-asis. Argi nebūtų paprasčiau palikti Novečentas, kuris ir žymi naujo šimtmečio pradžią? Dabar veikėjas vadinamas kaip koks karcerio numeris ir absoliučiai neskamba, turint galvoje, kad A. Baricco literatūrinė kalba skambiai poetiška. Lygiai tas pats su filmo pavadinimų – kiek kalbų, tiek variantų ir ne visada patogių liežuviui.

Kaip jau įprasta šiam režisieriui, taip ir šiame filme, yra kažkas mistiškai patrauklaus, užburiančio ir dvasingo, bet kartu yra ir nuobodžių, neefektingų ir nepasiteisinančių sprendimų, kaip antai ašarą turėjusi nubraukti finalinė scena, kada veikėjas sako paskutinį savo monologą-išpažintį. Tuo metu viskas atrodė be galo ištęsta, praėjusių dešimtmečių kino šabloninė beskonybė. Bet visumoje filmas pozityvus, keliantis sentimentus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Amityvilio siaubas: Pabudimas" / "Amityville: The Awakening"

Sveiki,

Siaubo filmas „Amityvilio siaubas: Pabudimas“ (angl. Amityville: The Awaking) (2017) yra naujos siaubo serijos tęsinys. Tiesą sakant, nieko neprisimenu, kas buvo pirmojoje dalyje, bet žinoti tikriausiai ir nebūtina, jeigu norite pamatyti šį filmą.

Apie dvasių ir piktųjų jėgų apsėstus namus – pilna filmų. Vieni geresni, kiti šiaip sau, kiti veikiau primena komediją nei siaubą. Šis filmas iš esmės nieko naujo nepasiūlo, nors nieko gero ir nesitikėjau. Istorija pasakoja, kaip jau įprasta, pernelyg šabloninę istoriją: nauja šeima atsikrausto į namą, kuriame tvyro blogis. Palaipsniui vyksta mistiniai ir nepaaiškinami dalykai. Naujovė tik viena – vienas iš veikėjų guli komoje ir į kurį, žinoma, kėsinasi piktoji jėga.

Tiesą sakant, filme yra keletas šiurpių vietų, dėl ko galbūt ir galima žiūrėti šį filmą, tačiau vertinant visą šį „šedevrą“, galiu pasakyti, kad tai vienas iš tų vienadienių siaubo filmų, kurie pasimiršta su visais savo pavadinimais. Istorija paprasta, scenarijus prikamšytas klišių, vaidyba abejotina, nes reikia gi įgyvendinti prasto scenarijaus šabloniškus vaidmenų tipažus. Labiausiai, kaip galima numanyti, klišių klišė tampa pagrindinė veikėja – užsispyrusi kvaila paauglė, kuri įsivelia į nemalonumus. Vakaro fonui skirtas filmas nieko gero nežada...

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 4.9

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: José Saramago "Kainas"

Jose Saramago. „Kainas“. – Vilnius: Kitos knygos, 2013 – 136 p.

Sveiki, skaitytojai,

Legendinis portugalų rašytojas Jose Saramago (1922-2010) yra puikiai pažįstamas lietuviams skaitytojams, kadangi turime išsivertę ne vieną kūrinį. Jo literatūra pasižymi novatoriška ir tik autoriui būdinga raiška bei aštriomis visuomenę bei religiją kritikuojančiomis temomis. Pirmoji knyga, kurią kažkada perskaičiau, buvo alegorinis kūrinys Aklumas – po puikios ekranizacijos knyga tuokart jau nebeatrodė tokia paveiki, tikriausiai dėl to, kad pirmiausia reikėjo skaityti kūrinį, nes tai idėjinės literatūros lygmens autorius. Ilgai „užkrito“ J. Saramago, kol visai netikėtai vėl panorau paskaityti jo kūrybos. Pirmiausia – Kainas (protugal. Caim) dėl to, kad knygos apimtis ne tokia ir didelė, tad ir kamuotis nereikėtų.

Kamuotis vis dėlto neteko, tačiau storesnės knygos nenorėčiau. Beskaitydamas vis prisiminiau kaip skaičiau Vinco Krėvės Dangaus ir žemės sūnūs, kuris ilgai ir kamuojančiai tirtėjo mano rankose. Tiesą sakant, šie du kūriniai turi tam tikrų panašumų, kadangi pagrindiniai personažai yra kamuojami gyvenimo prasmės ir abejonių.

Pagrindinis veikėjas – po laiką ir Senojo Testamento įvykius keliaujantis brolžudys Kainas. Taip jau įprasta, kad J. Saramago mėgsta Biblijos perversijas, suteikti diskusinių ir gal kiek šventvagiškų prieskonių, kadangi neretai kaip ir rašytojas, taip ir jo pagrindinis veikėjas yra kryžkelėje – nuolat abejojantis ir ieškantis loginių sąsajų tarp brukamų gražių pamokančių pasakaičių ir to, kaip iš tikrųjų galėjo būti. Pavyzdžiui, Kainas, atsidūręs Nojaus laive, iš tikrųjų atsiduria ne romantiškai bangų talžomame laivelyje, o tikrame mirties fabrike, kur reikia kuopti smirdintį gyvulių šūdą, apie kurį nė šiukštu neužsimenama Senajame Testamente. Tokių nudvasinančių ir prie žmogaus fizinių poreikių priartinančių detalių gausa užpildo visą kūrinį, pradedant seksualiniais geiduliais ir baigiant išsituštinimu.

Įdomi ir pasakotojo pozicija, savo leksika laviruojanti tarp šiuolaikinio skaitytojo ir Biblinio žodyno. Kalba tampa aiškinamuoju ir interpretuojančiuoju tiltu, jungiančiu nūdienos skaitytoją su senosiomis istorijomis. Nors kalboje dominuoja sakralusis šventraščių stilius, bet retkarčiais pasakotojas ima ir prabyla nevengdamas technologijų ir Naujųjų laikų terminijos, kaip antai apibendrindamas Adomo ir Ievos veiklą Rojuje.

Kainas kaip personažas atlieka keletą funkcijų. Viena iš jų – asmeninė prakeiksmo istorija, kuri tikriausiai labiausiai ir jaudina visoje šioje istorijoje. Po Abelio nužudymo, Dievas jam suteikia žymę, kuri tampa ir kelrode žvaigžde, ir prakeiksmu. Keliaudamas ant asilo, jis patenka į paralelines šventraščio istorijas, kuriose atlieka savitą vaidmenį. Kyla klausimas: ar Dievas sąmoningai leido Kainui stebėti tuos įvykiu ar ir juos nulemti, o gal tai tik tėra atskiras paralelinis pasaulis, savotiškas tų įvykių vakuumas, skirtas Kaino atgailai ir perauklėjimui, dvasios sustiprinimui? Šio atsakymo J. Saramago nepateikia ir tai lieka kaip viena iš daugelių interpretacijų. Kita funkcija – Kainas savotiškas kompasas, kišeninis Senojo Testamento atlasas, susipažinimui su senuoju žiauriuoju ir kerštaujančiu Dievu.

Jose Saramago

Kelionės laiku ir erdvėje, paraleliniai pasauliai, kurie vienaip ar kitaip sudaro Senojo Testamento pasaulį, primena ne vien tik Biblijos pasaulį, bet veikiau prakeiktąjį Kainą, kuris panašus į velnio vedžiojamą Faustą – jis visaregi, tačiau niekaip negali perprasti Dievo plano. Tiesą sakant, iki galo neaiški ir paties J. Saramago pozicija, nes jis sukūrė tokį savo interpretacijos modelį, kad interpretuoti galima dar daugiau. Senajam Dievo įvaizdžiui suteikė vieną išskirtinį bruožą, ne kartą minimą tekste – Dievas buvo itin pavydus, todėl kerštingas. Kitą vertus, tai lyg ir prieštarauja, pavyzdžiui, Jobo išbandyme, kada Dievas vaizduojamas abejingas, lažindamasis su pačiu Šėtonu dėl Jobo išbandymo. Pasitelkęs prieštaraujančius Dievo ir jo veiksmų įvaizdžius, autorius sukuria tirštą abejojančiojo Kaino terpę. Kainas bando perprasti Dievą ir su juo grumiasi – panašu į Sizifo mitą, nes Dievo jis niekada neįveiks šioje amžinoje kelionėje, nes įveikti Dievą, reiškia jį perprasti.

Jeigu ieškosime moralinių ir Biblijos nutviekstų konkrečių Dievo įvaizdžių – jų nerasime, viskas tarsi sudaryta iš gėrio ir blogio, todėl Dievas atrodo neįveikiamas ir savo poelgiais kartais primenantis patį Šėtoną, o kai kada gailestingą ir dosnų Viešpatį. Štai ką sako apie Dievą pats Kainas: „Nes tik pamišėlis, nesuvokiantis savo veiksmų, galėtų prisipažinti esąs dėl šimtų tūkstančių žmonių mirčių, o paskui elgtis taip, tarsi nieko neįvyko, o jei tai nėra tikras, neapsimestinis pamišimas, vadinasi, tai grynas, pats tikriausias blogis (p. 102)“.

Galbūt viena iš interpretacijos briaunų galėtų būti Kaino prakeiksmas nuolat nekęsti Viešpaties. Nors Kainas yra suformavęs praktiškai beveik visas krikščioniškas dorybes, tačiau toji nužudymo dėmė jį sekina, bet kova su Viešpačiu teikia jam stiprybės. Pažinęs laiko labirintuose nuožmųjį Dievą, Kainas tarsi tampa antikos pusdieviu, kovojančiu prieš olimpiečius, šiuo atveju prieš Dzeusą, kad padėtų mirtingiesiems. Visgi visą kūrinį skaitant, neapleidžia jausmas, kad Dievas Kainui paskyrė tam tikrą misiją kurti moralinį žmonijos pagrindą, todėl Kainas dalyvauja svarbiausiuose ir žiauriausiuose Senojo Testamento įvykiuose. Kad Dievas yra vienu žingsneliu priekyje, o jo įvaizdis pateikiamas tik pačiam Kainui, pamasinti atsiskleisti jo vidiniams gerumo resursams, atrodytų logiška, nes kuo piktesnis atrodys Dievas, tuo Kainas labiau bus nuolankesnis žmonijai ir tai bus savotiškas atpirkimas ne Dievui, bet tam, kam atėmė gyvybę – žmogui. Kita pusė – J. Saramago spjauna į gėrį ir Dievą, ir tiesiog sako, kad gyvenimas iš esmės neteisingas, kad Dievas ir yra dėl savo apsileidimo Šėtonas, jis siunčia kančias žmonijai, o Kainą pavertė stebinčiuoju, mėgaudamasis jo sopuliais.

Paskutinis J. Saramago kūrinys Kainas, nors ir mažos apimties, tačiau savo interpretacijų gausa stelbia tikriausiai net paties Senojo Testamento interpretavimo galimybes. Šėtoniška šioji istorija kur kas žmogiškesnė ir logiškesnė ir tik pats skaitytojas sukuria savo prasmių versiją. Dėl savo pasakojimo gylio, lengvo stiliaus, manau, dar tikrai sugrįšiu prie J. Saramago kūrybos, juolab, kad namų lentynoje manęs laukia jo romanas Praregėjimas.

Jūsų Maištinga Siela

Alessandro Baricco knygos / Books by Alessandro Baricco / I libri di Alessandro Barricco

Sveiki, skaitytojai,

Knyga yra toks „sutvėrimas“, kurį galiu įvardyti kaip priklausomybę. Sunku patikėti, juk priklausomybė tik alkoholis, seksas ir išmanieji telefonai... Dar velniai kas žino. Vienos knygos greit pasimiršta, kitos įstringa. Kaip ir rašytojai. Štai italų rašytojos Alessandro Baricco rašo universalias knygas, kurios tiek Švedijoje, tiek Turkijoje, tiek Argentinoje bus paskaitomas ir nereikia ten išmanyti etinių dalykų ar tuo labiau religinių.

Nors yra ir Lietuvoje kritikuojančių šį rašytoją, kad neva jo knygos pernelyg vaikiškos, poetiškos, siužetai išskydę... Tebūnie, bet tai rašytojas, kurį, bent jau man, gera skaityti. Tiesą sakant, jo tekstų vibracija pakylėta, turint galvoje, kad skaitau vertimus, tai kas slypi daugiau nei už kasdienių socialinių niuansų. Tad žaviuosi jo knygomis. Et!

Jūsų Maištinga Siela