Filmas: "Namo su laikrodžiais paslaptis" / "The House With a Clock in Its Walls"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas filmas, mano supratimu, tinkantis žiūrėti visai šeimai – „Namo su laikrodžiais paslaptis“ (angl. The House With a Clock in Its Walls) (2018), kuriame maginės tikrovės projektuojamoje tikrovėje vaizduojama gana tipiška gėrio ir blogio kovomis paremta istorija, kurioje pasireiškia berniuko gerosios savybės – ryžtas, drąsa ir viskas, kas šiaip jau iš pirmo žvilgsnio tinka Hariui Poteriui.

Nepasakyčiau, kad šio filmo stiprioji pusė būtų siužetas. Kaip dažniausiai tokio pobūdžio filmuose ir būna, idėją užgožia stipriosios vizualizacijos ir techninės detalės, kurios leidžia žavėtis įtaigiai perteikta magiško pasaulio atmosfera. Jau ko vertas vien tas retro senovinis San Francisko stiliaus medinis namas! Deja, istorija nepateisina lūkesčių, kadangi pernelyg šabloniškai išartikuliuota. Berniukas po tėvų mirties susiduria su magiškuoju pasauliu, kuriame veikia gerieji ir blogieji personažai. Nieko naujo nuo Hario Poterio laikų, tik Poteris, žinoma, daug rimtesnis filmas, nes į viską ten žiūrima daugiau ar mažiau labai rimtai, o šiam filmui netrūksta šmaikštumo, spalvingumo ir karnavališkumo. Iš esmės man priminė keletą klasikinių filmų, tokių kaip „Fokus pokus“, „Pašėlusios dvasios“, „Ypatingų vaikų namai“, „Matilda“ ir dar keletą jau kultiniais tapusių juostų, be kurių retai per Velykas ar Kalėdas apsieina televizijos kanalai.

Žinoma, filmas turi savito žavesio, dinamikos, jau vien Cate Blanchett filme ką reiškia – vis dažniau tokio tipažo juostose ji pasirodo kaip šarminga burtininkė ar piktoji pamotė, kaip antai filme „Pelenė“. Visgi visumoje filmas labiau pramoginis, su pernelyg aiškiomis ir nuolat iš filmo į filmą atsikartojančiomis pagrindinėmis idėjomis. Gal vaikams ir „šeimų filmams“ jau nebereikia nieko originalesnio? Pramoga plius aiškiai išreikštos per pagrindinį personažą didvyriškos vertybės plius vizualumas ir lygu – puikus komerciškai patrauklus filmas šeimai? Nuobodu nebuvo. Įtariu, mažiesiems žiūrovams irgi nuobodu nebus, tačiau ypatingos istorijos visgi bendrame tokių filmų sraute galima ir pasigesti.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb:6.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Hurts - Wonderful Life [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šįkart šios dienos dainos rubrikoje – britų muzikinis duetas pavadinimu „Hurts“ ir jų vienas pirmųjų debiutinių ir vis dar vienas didžiausių per jų karjerą kūrinių „Wonderful Life“. Daina pirmąkart pasirodė 2010 metais ir išėjo kaip debiutinis singlas Danijoje, Britanijoje – kaip antrasis. Daina labai populiari buvo Vokietijoje, o Lenkijoje pasiekė klausomiausios dainos topą. Kūrinys pelnė ir kelis sertifikatus: Austrijoje – auksinis, Vokietijoje – triskart auksiniu.

Kuklus vaikinų duetas jau per savo karjerą išleido 4 solinius albumus, paskutinysis – 2017 metais. Jų dainavimo stilius apibūdinamas kaip sintetinės, elektroninės muzikos atlikėjai. Melancholiško pobūdžio daina remiasi dviem kraštutinėmis idėjomis: viena iš jų – vaikinas nori nusižudyti, o kitoje „tikrovėje“, vaikinas įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Muzikos kritikai iškart puikiai įvertino kūrinį, kiek žinau, gerbėjų gretos Lietuvoje taip pat nemažos, tą rodo, pilna koncertų salė, kai šioji grupė koncertavo Lietuvoje.

Žodžiai / Lyrics

"Wonderful Life"

On a bridge across the Severn on a Saturday night,
Susie meets the man of her dreams.
He says that he'd got in trouble and if she doesn't mind
He doesn't want the company.

But there's something in the air
They share a look in silence
And everything is understood.
Susie grabs her man and puts a grip on his hand
As the rain puts a tear in his eye.

She says:
Don't let go
Never give up, it's such a wonderful life. [x2]

Driving through the city to the Temple station,
Cries into the leather seat
And Susie knows her baby was a family man,
But the world has got him down on his knees.

So she throws him at the wall and kisses burn like fire,
And suddenly he starts to believe
He takes her in his arms and he doesn't know why,
But he thinks that he begins to see.

She says:
Don't let go
Never give up, it's such a wonderful life. [x4]

She says:
Don't let go
Never give up.
Don't let go
Never give up, it's such a wonderful life.

Wonderful life, wonderful life,
wonderful, wonderful, wonderful life. [x2]

Don't let go. [x2]

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Labanakt, mamyte!" / "Ich seh Ich seh" / "Goodnight Mommy"

Sveiki,

Kažkada Kino pavasario festivalyje rodytas siaubo drama „Labanakt, mamyte!“ (vokieč. Ich seh ich seh) (2014) kažkaip nesulaukė itin didelio atgarsio ir nebuvo niekur įtrauktas į būtinų pamatyti kino juostų sąrašus. Na, europiečiai išsiskiria savitu siaubo stiliumi, nors šio žanro daug ir nesukuria, tačiau prieš kelerius metus rodytas prancūzų filmas „Šviežiena“ kažkaip įsiminė savo originaliu scenarijumi ir pateiktimi. O ko tikėtis iš šio austrų kino?

Minimalistiniame filme viso labo vos trys pagrindiniai veikėjai – motina po plastinių operacijų ir du jos vaikai dvynukai Lukas ir Elijas (aktorių berniukų vardai sutampa), kurie dienų dienas slampinėja iš kampo į kampą ir stengiasi nesipainioti dirgliai reabilitaciją patiriančiai motinai. Berniukai įsikala sau į galvą, jog jų motina nebėra jų motina, tą lyg ir patvirtintų atrasta mamos fotografija su dvyne seserimi... Iš tikrųjų pirmasis pusvalandis ganėtinai niūrus nuteikiantis ir sunkiai, bent mane, įtraukė, vėliau viskas perauga į iracionalių būsenų ir įvykių pasakojimą, primenantį kažkiek graikų juostą „Iltinis dantis“. Tie gamtos peizažai, skurdūs simboliai, jog kažkas tuoj įvyks ar nutiks iš esmės manęs netenkino. Kur kas gamtos simbolių meistro Tarkovskio, mano akimis, niekas nepralenks, todėl utopiškos vaikystės peizaže, aišku, kyla nerimas, jog čia kažkas ne taip, bet dvelkia šiokiu tokiu vilkinimu...

Ir režisieriai pasistengė, kad paskutinis šio filmo pusvalandis būtų lyg atpirkimas – berniukai sadistai pasireiškia savo žvėriška prigimtimi. Nors neatskleisiu visų siužetinių detalių, jeigu sumanysite visgi filmą žiūrėti, bus nebeįdomu, tačiau vis galvojau, ką režisieriai tomis sadistinėmis „apeigomis“, jeigu taip galima išsireikšti, norėjo pasakyti? Ar tiek užtenka, kam motinos meilės trūkumas gali pakurstyti savo vaiko demonišką prigimtį, totalų nejautrumą, nors santykiai prieš operaciją buvo geri? Galima diskutuoti apie tam tikras logines spragas ir kraštutinumus, tačiau galiu pasakyti, kad mano šeimyna, žiūrėdama „Pjūklą“, kramsnojo traškučius, o žiūrėdami „Labanakt, mamyte!“ išbėgo į kitą kambarį ir išvadino mane nesveiku už parinktą filmą. Visgi poveikis buvo stiprus, tik kiek po to poveikio slypi pačios idėjos refleksijos, manau, kiekvienas žiūrovas pasidarys ją pats, jeigu reikės. Visgi vaiko rankoje ginklas tampa nervus paralyžiuojantis reikalas, o suaugusiojo įjungtas kruvinas benzininis pjūklas – eiline helovynine pramoga. Kartais manau, kad visi mes esame šiek tiek ... et... iškrypę.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siea

Šokiruojantis vaizdo klipas: netikras pop muzikos pasaulis ir Holivudas - klonai, užhipnotizuotos įžymybės, viešai prarandančios kontrolę

Sveiki,

Šiandien noriu pasidalyti šiuo keistu paparacių užfiksuotų vaizdo klipų montažu, kurį tikriausiai padarė labai išmintingas žmogus ir tikriausiai ne vien tam, kad suglumintų ar kaip nors kitaip paklaidintų žmones. Iš tikrųjų šių vaizdo klipų ištraukas esu matęs ir seniau, bet tik dabar netyčia mane pasiekė šis ilgo siužeto montažas apie tai, kad viskas, ką regite populiariojoje kultūroje (ypač iš Holivudo) iš esmės yra propaganda. Vaizdo klipe matysite žinių vedėjų ir tokių garsenybių kaip Beyonce, Winona Ryder, Hillary Clinton, Britney Spears, Lady Gaga ir kitų neadekvatų ir sveiku protu nepaaiškinamą elgesį.

Apie tai, kad pasaulyje jau sukurta daugybę klonų, kad garsenybės yra užhipnotizuotos – kaip manote, kodėl taip liūdnai savo gyvenimus baigė Whitney Houston, Amy Winehouse ir Michael Jackson? – informacijos jau randasi pamažu ir lietuviškai. O kaip politikos atstovai marionetės? Iš didelio noro tarnauti valdžiai? Baisiausia iš visko, ką mačiau vaizdo klipuose, atrodo buvusi demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton, kuri absoliučiai veikia kaip lėlė robotas (siužete slapta užfiksuota, kaip ją vos ne lanksto į automobilį) ir atrodo absoliučiai net neužhipnotizuotas žmogus, o kažkoks plastiko gabalas. Šitokia „netyčiukų“ ir „prigautukų“ vaizdinių kratinys leidžia iš esmės permąstyti viską, ką regime kine ir per TV.

Manoma, kad dabartinis Holivudas, kuriame tiek daug pedofilijos, sekso ir netgi yra valdomi kitokios padermės, ateivių rūšies, iš esmės yra šeštajame dešimtmetyje kurto MK-Ultra projekto padarinys. Šiame projekte buvo atliekami įvairūs bandymai su žmonėmis. Bent įdomumo dėlei pasižiūrėkite, kas vyksta. Vėliau yra klipas, kurį sukūrė Robertas Mackevičius, paaiškindamas, kas yra kas... Vėlgi, kaip tuose „X-failuose“: tiesa slypi kažkur anapus.

P. S. Tikiuosi, kad nebūsiu apkaltintas naivumu, jeigu tai nebūtų plačiai pasklidę ir viešai kalbama, manau, net nesiryžčiau remtis vienu ar tik keliais šaltiniais.

Roberto Mackevičiaus klipas

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Ida Vitale rašytoja iš Urugvajaus apie rašymą ir skaitymą

Sveiki,

Beskaitant naujausią „Literatūra ir menas“ numerį, labiausiai įstrigo šioji garsios Urugvajaus poetės Ida Vitale (g. 1923), šiandien jai jau 95 metai ir ji jau seniai įėjusi į Lotynų Amerikos literatūros istoriją. Interviu leidiniui parengė Marija Aurelija Potašenko.

Šioji citata dar kartą patvirtina, kad geriausias rašymo „mokytojas“ yra skaitymas ir savo kelio ieškojimas, o ne kopijavimas. Visgi vengiu prastos literatūros, bet kasmet „įkrenta“ keletas knygų, kurias suskaitau sukandęs dantis. Pagal Idą Vitalę, tai puiki pamoka visada vertinti (rašant arba ne), kas yra toji gera literatūra. Visgi asmeniškai man šiek tiek gaila laiko prastoms ar vidutiniškoms knygoms, bet šiuo atveju I. Vitalę labai puikiai suprantu dėl kopijavimo (sąmoningo arba nesąmoningo).

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Virš didingumo" / "Above Majestic"

Sveiki,

Sako, kad tokius filmus, kaip „Virš didingumo“ (angl. Above Majestic) (2018) kurti absoliučiai pavojinga, nes jie demaskuoja sąmokslo kurstytojus, įsikūrusius vyriausybių uždangos viršūnėje. Esame labai sumaišyti ir suskaldyti, kad galėtume adekvačiai vertinti tokius filmus, o jų žiūrovai laikomi iš esmės nenormaliais – tai irgi tos valdžios įrankis kompromituoti ir dezinformuoti apie ateivių rūšis žemėje bei tikrąją valdžią. Galite sakyti, kad ir aš, Maištinga siela, irgi šiek tiek „nušokau nuo proto“, jeigu tikiu šiais dalykėliais, tačiau besidomint jau visą dešimtmetį panašia dokumentika, dvasinėmis praktikomis, energetika ir t. t. ne kartą susidūriau su šia „keliaujančia“ informacija, apie kurią jokie didieji žinių portalai nerašys teigiamai, nes jie pavaldūs vien tik dezinformacijai, tačiau esu pastebėjęs, kad paskutiniu metu apie tai alternatyviuose portaluose ir netgi TV laidose apie tai užsimenama ir vis plačiau ir atviriau žmonės apie tai kalba ir netgi turi konkrečių faktų... Vienas iš tokių išsilaisvinimų nuo dezinformacijos filmų ir yra „Virš didingumo“, kuriame kalbama plačiąja prasme apie visą suklastotą žmonijos istoriją ir žinias, kuriomis taip didžiuojamės.

Filmas pakankamai konstruktyvus, žinoma, dėl mažo finansavimo, jis remiasi tik kai kurių žmonių, norinčių kalbėti tiesą parodymais. Tokie filmai kaip „Virš didingumos“ dažnai nustumiami į paribį arba sukompromituojami kaip neverti dėmesio: „ai, dar vieni durneliai sukūrė savo sąmokslo teoriją, čia kaip Da Vinčio kodas – viskas išgalvota ir suprojektuota smegenim praplauti“. Filme kalba skirtingi išsilavinę žmonės, susidūrę su po vyriausybine uždanga. Apie reptilijų valdančiųjų rasę (apie ją YouTube kanale vis daugėja alternatyviųjų filmukų, kurie, deja, dėl tų pačių reptilijų politikos niekada neprasimuš į pirmuosius puslapius), taip pat kalbama apie nacių eksperimentus 1930-1940 metais, apie jau esamas, bet slepiamas technologijas, kurias perėmė kitų iš ateivių rasių (jos irgi lakoniškai pristatomos) – įdomu, kad jų pokalbiai tik patvirtina iki to internete ar knygose nuotrupom sklandančią informaciją.

Iš esmės manęs niekas šiame filme nešokiravo, nes viską ir taip jau žinojau iš kitų šaltinių, bet filmas įdomus tuo, kad jis apjungia nemažai sklandančių sąmokslo teorijų apie valdančiųjų kastas, apie užglušintus žmones, kurie mokosi universitete, bet vergauja tai pačiai sistemai, atiduodami gyvybiškai svarbią energiją milijardiniams projektams už Žemės planetos ribų. Tai ištisa šimtmečius besitęsianti tirada apie žmonijos mulkinimą. Visa matematika, medicina, visa, ką jūs mokotės mokykloje ir aukštojoje yra sukurta ir iškreipta, kad nutolintų nuo žmogiškosios prigimties ir tikrųjų dvasinių išteklių. Filmas mane asmeniškai vertė atskirai pasidomėti Nikolo Tesla energijos eksperimentais, kurio idėjos paprasčiausiai buvo sunaikintos vardan naftos išteklių ir vergovinės sistemos. Galimas daiktas, kad daugelis iš šio filmo tiesiog pasijuoks, nes esame suklaidinti vaidybinių filmų apie ateivius, esame paversti skeptikais ir sunkiasvoriais melo realistais, nes... juk kitaip ir negali būti, kai višta visą gyvenimą auga vien narve tik pritūpdama, paleista į laisvą, ji nežino, ką su ta laisve daryti, o ir vaikščioti po kiemą būna sunku – raumenys nesusiformavę. Žinoma, kad filmas ne kiekvienam, tik atsibundantiems ir po truputį suvokiantiems, kokioje išgalvotoje iliuzijoje mes gyvename.

P. S. Ir taip, internete labai daug šlamšto, simuliacijų ta pačia informacija, kuri pateikiama labai netikroviškai, netgi dezinformuoja apie viską, ką skaitome panašiomis temomis. Tokiais atvejais, manau, reikia pasikliauti šiek tiek sveiku protu, nuojauta, tikrinti šaltinius, galų galiausiai, kaip šiuo atveju, pajausti filmo kūrėjų intencijas.

P. P. S. Filmas ką tik pasirodęs. Žiūrėti galima anglų kalba.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Artūras Tereškinas apie vyriškumą, politiką, draudimus ir lyčių lygybę

Sveiki,

Taip, šioji dienos citata priklauso sociologui Artūrui Tereškinui, kurio straipsnius visada stengiuosi paskaityti, nes nuo paauglystės domiuosi lytiškumo samprata visuomenėje. Paskutiniu metu politinius draudimo sprendimus kaip niekad galima susieti su pasitikėjimo užsitarnavimu, „griežtos rankelės“ idėja, kai tauta tiesiog pasiilgsta stabilumo ir pilkos vienovės, nes pavargo nuo nelygybės ir konkurencijos, bet jau pamiršo sovietinius papirkinėjimus, žentų politikos vajų. Deja, tokia kontrolės politika tampa nuviliančiu reikalu, nes draudimai nesumažina nei emigracijos, nei mokesčių, nepadidina gyvenimo ir pragyvenimo kokybės, o tik pridaro keblumo, įspaudžia tave, pilieti, į rėmus.

Apie vyriškumo savijautą „būti vyru“ jau seniai sklinda blogos kalbos. Ilgą laiką vyrai tiesiog turėjo atlikti tam tikrą vaidmenį, kad jie būtų laikomi vyrais. Žinoma, kad seksualinė įvairovė, teisių suvienodėjimas namuose ir darbe su moterimis, vyrams „atėmė kiaušus“. Apie tą sukurtą vyriško pasaulio iškrypusį vaizdinį, kad visi aplink supuvę, o aš esu tai vyras didvyris, kuriam dėl įvairovės „visokiems gėjams“ neleidžiama būti didvyriu viešai, būtinai pasiskaitykite Artūro Tereškino straipsnį „Paranoiškas vyriškumas, homoisterija ir politinė viagra“.

Daug žiūrėti į pavyzdžius nereikia, užtenka Sauliaus Skvernelio snukį – ups, norėjau pasakyti, veidą – pamatyti, pripildytą labai jau vyriško „švytėjimo“, nuo kurio, atleiskite, suka vidurius. Bet kita vertus, gaila, kad suluošintos sielos Skvernelio pavyzdys laikomas vyriškumo ir garbės rodikliu ir jeigu tu nesi toks perdėtai policininkas kaip Skverneis, tada tu išvis nesi vyras... Įdomių pamąstymų.

Jūsų Maištinga Siela