Filmas: "Eva" / "Eva"

Sveiki,

Yra dvi priežastys, kodėl pažiūrėjau prancūzų filmą „Eva“ (pranc. Eva) (2018): priežastis nr. 1. filmas prancūziškas; priežastis nr. 2. jame nusifilmavo Isabelle Hupper ir Gasparo Ulliel. Lyg ir to pakaktų, kad jau filmą žiūrėti būtų įdomu, nors ir nesižaviu režisieriumi B. Jacquot, kurio teko matyti filmus „Sudie, mano karaliene“ (2012) ir „Kambarinės dienoraštis“ (2015), man regis, jam vis kažin ko trūksta, na, nemoka jis tinkamai užmesti žiūrovams kabliuko, pernelyg jis minkštas, teisingas, galgi net per lėtai snobiškas, toks jausmas, kad jam paprasčiausiai stinga unikalesnio režisūrinio matymo, bet jam kažin kaip sekasi susikviesti man patinkančius prancūzų aktorius.

Tikriausiai nesuklysiu iškart pasakydamas, kad „Eva“ kol kas prasčiausias jo filmas. Apie meluojančią turtingą prostitutę ir buvusį žigolo, kuris pavogė iš merdinčio senuko paskutinį jo knygos rankraštį ir išleidęs savo vardu, tapo itin žinomu, tačiau pats nesugeba nieko intriguojančio parašyti. Tiesą sakant, man filmo scenarijaus užuomazgos patiko, netgi labai – rankraščio pavogimas, purvina sėkmė, po kurios lyg ir dėsningai turėtų sekti savotiškas įdomus demaskavimas ir žlugimas, nes juk vagiams negali amžinai sektis, tačiau scenarijus nubloškia į vaisai kitą kontekstą, prilygstančią iš pirmo žvilgsnio „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Išvaizdus nedorėlis susipažįsta su pagyvenusia prostitute, šneka visokias banalybes, kurias vėliau bando „perkelti“ į savo rašomo teksto turinį... Iš pažiūros daug detalių filme intriguoja ir atrodo grieko vertos, tačiau filme jos tokios padrikos, nesuveržtos dinaminiu ritmu, kad atrodo praskydęs viskis, kuriame ištirpo ledukai ir buvo parą paliktas per vakarėlį ant stalo.

Daugelis prostitutės veiksmų lyg ir paaiškinama – jos tikrasis mylimasis sėdi kalėjime ir atrodo kaip iš Gariūnų, bet iš kur pas ją tie baisūs turtai? Kaip prancūziška! Visa jos vilionė, veikėjo nesėkmės atrodo kiek sapniškos kaip filme „Mergina traukinyje“, kada veikėja viską patiria apsvaigusi, bet pasirodo, jog šiame filme viskas taip ir vyksta lyg būtų tikra. Siužetiškai daug nereikšmingo mėtymosi, bandymo sukurti trilerio ir draminio filmo junginį, tiesa, jis ir sukuriamas, tačiau žiūrovą mažai kuo gali paveikti. Praktiškai žiūrėjosi dėl aktorių ir neblogo scenarijaus idėjinio lygmens, tačiau filmo realizacija nevykusi, veikėjai pilni ydų, vienkrypčiai, plieniniai ir neabejojantys, pernelyg negyvi ir šalti, todėl nesudėtingi ir atrodo kaip iš kitos planetos. Atmosferiškai filmas irgi galėjo būti stipresnis, labiau bauginantis, nes akivaizdu, kad filmas sekė klasikinio trilerio braižą, tačiau viskas truputį pro pirštus...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 38/100

IMDb. 4.6

Jūsų Maištinga Siela