Sveiki,
Galvojau
nedarysiu šio įrašo, tačiau permasčiau, ką esu perskaitęs amerikiečių rašytojos
Toni Morrison (1931-2019), o tai viso labo yra tik dvi knygos Sula
ir Mylima, už pastarąją rašytoja pelnė literatūros Nobelį. Rugpjūčio 5
dieną, būdama 88 metų, garsi rašytoja mirė. Prieš dvi dienas.
Daugiau
vertimų į lietuvių kalbą ir neturime. Pritrenkianti rašytoja. Kalba, žodis ir
skausmas tampa prasmių poezija. Iki šiol paslaptis, kodėl šioji autorė
Lietuvoje nelabai pastebėta, nebent elitinio skaitytojo, nebent tik jo. Bet gal
leidyklos susigundys dar ką nors išversti, pavyzdžiui, Sofoklis, Baltos lankos
ar net Rašytojų sąjungos leidykla? Nagi?
Visgi
šioji citata veikia kaip gyvenimo filosofija. Kol kalbamės, esame gyvi ir žodis
veikia kaip magija. Šioji autorė iš tikrųjų mokėjo žodį paversti audiniu,
kažkokiu sunkiai nusakomu įmantriu kilimo raštu, kurių visuma abstulbina. Išties.
Internete
daugybė jos citatų iš knygų ir pan. Kodėl ši? Ji, manau, apima tai kas
svarbiausia: vardan ko mes čia gyvename? Sakydama, kad mirtis yra gyvenimo
prasmė, nemanau, kad autorė turėjo tą paviršutiniškiausią nihilistinę prasmę,
veikiau pokytį, laikinumo grožį ir tą pajautą, kad visatoje iš tikrųjų... Iš tikrųjų
esi tik laikinas ir dėl to nepakeičiamas, ir dėl to, kol kalbi ir dalijiesi, esi
vertingas.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą