Sveiki,
Pagal
amerikiečių siaubo romanų rašytojo Joe Hill „Juodas telefonas“ (angl. The
Black Phone) (2022) režisieriaus Scott Derrickson sukurtas to paties
vadinimo filmas beregint internetinėse platybėse sulaukė teigiamų atsiliepimų. Man
asmeniškai, žiūrint filmą, nesunku įvardyti esminius visiems gerą įspūdį
sukėlusius filmo privalumus, kuriuos šioje trumpoje apžvalgoje ir bandysiu
įvardyti...
Pasakojama
apie 1978-uosius JAV tipinio miestelio istoriją, kuriame pradedami grobti
vaikai ir niekas nežino, kur jie dingsta. Filme vaizduojamas bręstantis
paauglys, kuris gerai mėto kamuolius, tačiau nesugeba apsiginti nuo mokyklos
berniukų gaujos. Galiausiai jo gynėjas, o vėliau ir jis pats yra pagrobiami
keisto juodo furgono, pilno juodų baliono. Galiausiai aiškiaregė sesuo
susapnuoja pranašiškų sapnų ir taip pamažu policijai padeda su nusikaltėliu...
Daugiau detalių nepasakosiu, nes filmo scenarijus daugiau ar mažiau primena
siaubo romano karaliumi tituluojamo S. Kingo romanų atmosferą ir siužetinius
vingius. Pasirodžiusios dvi pagal minėto rašytojo filmo „Tas“ dalys daugiau ar
mažiau gvildena tas pačias ir „Juodo telefono“ paauglių ir vaikų smurto temas. Daug
kas „apjuosta“ tais pačiais siužetiniais „apvadais“, pavyzdžiui, vaizduojamas
laikotarpis, paauglių psichologija, pagrobimai, žiaurių ir apsileidusių bei
sugniuždytų tėvų elgesys su atžalomis, garso takelis...
Nepaisant
panašumo su „Tas“ filmo dalimis visais atžvilgiais, filmas turi ir siužetinių
įdomybių. Vienas iš jų – juodo telefono simbolis, kuris tampa pagrindiniam
veikėjui tramplynu su kitu pasauliu ir tam tikra prasme išsigelbėjimo akstinu. Mažasis
nevykėlis per beveik dvi filmo valandas tampa tikru sumaniu išgyvenimo
instinktų sužadintu killeriu, mažuoju rembo. Tai, aišku, akivaizdi
holivudinė greita personažo pasikeitimo dinamika, kuri niekuo nenustebins, nes
to ir reikėjo tikėtis.
Esminė
filmo istorijos sėkmę sudeda neskubus ir gerai išvystytas scenarijus, taisyklingas
užbaigtumas, kylanti įtampa, gerai (šįkart ir vaikų vaidyba!), nors ir esama to
erzinančių 8 dešimtmečio žiauriems kiemo paaugliams būdingo pasispardymo, be
kurio tikriausiai niekas neapsieina. Filmas turi šiokios tokios dvasios,
pagrindinio veikėjo išgyvenimo instinktai geri, o juodo telefono keliamas
siaubas irgi šioks toks yra. Nemanau, kad filmas būtų tikresnis ir paveikesnis,
jeigu jis vaizduotų šiuolaikinius laikus. Visgi, atmetus juodos telefono
triuką, filmas iš esmės nieko naujo nepasiūlo, tik psichologinę įtampą, kurią
kelia aktoriaus Ethan Hawke tikriausiai jo paties karjeroje sukurtas
baisiausias veikėjas, tačiau iki filmo stipresnio varianto (tikriausiai ir
paties romano) būtų neblogai, jeigu tas psichopatas būtų individualizuotas, nes
apie jo tapatybės virsmą praktiškai nieko nesužinome, jis nekintantis ir
atlieka tik vienkryptį vaidmenį.
Filmą
vertinčiau pusėtinai, gal šiek tiek į geresniąją pusę, nes žiūrėti tikrai
nebuvo nuobodu, tačiau antram kartu, vargu, ar pasiryžčiau. Nebent po 30 metų,
kai jau būsiu pensijoje ir būsiu viską pamiršęs.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą