Sveiki,
Pro
Lietuvos kino teatrus praūžęs siaubo trileris „Vyrai“ (angl. Men)
(2022) sulaukė, kaip ir visame pasaulyje, itin prieštaringų vertinimų, tad
nusprendžiau pasižiūrėti ir pasidalyti savo įspūdžiais. Giliamintės analizės
nesitikėkite, nes, jeigu patys matėte filmą, suprantate, kad čia tiesaus kelio
į vieną prasmę nėra, o tai, be jokios abejonės, yra bent jau neprasto filmo
bruožas.
Šiaip
istorija dvelkia mažu biudžetu, tačiau kokybės ir įdomumo klausimas yra kitas,
nes kino istorijoje turime nemažai daug filmų, kurie sukurti už keliolika
tūkstančių dolerių tapo tokie garsūs ir žinomi, kad juos žiūrime metai iš metų.
Filmas „Vyrai“ iš tikrųjų pasakoja apie moterį, kuri patyrė itin sunkų
išsiskyrimą, kai jos buvęs mylimasis nusižudė jos pačios akivaizdoje, nes ji
prisipažino, kad nebegali gyventi santuokoje, nes yra, kaip visi supratome,
lesbietė. Gydydamasi sielos žaizdas ji įsinuomoja atokų provincijos dvarą ir
ten vienui viena leidžia laiką, sutikdama itin keistus vyrus, kurie primena
maniakus, kol galiausiai ją pradeda persekioti nuogalius ir viskas tampa taip
tamsu ir nepaaiškinama, kad darosi mažų mažiausiai keista: ar tai moters
galvoje, o gal tai narkotikų apsvaigintosios kliedesiai? Kėliau ir kitokių
versijų...
Visgi
ši siaubo istorija atitinka jau prieš penkerius (o gal ir seniau) užgimusią
naują siaubo kino požanrinį siaubo atšaką t. y. suvelti viską taip, kad viskas
nebūtų iki galo aišku. Tokiems filmas, kaip, beje, ir šiam, būdinga
psichodelinė maišatis, religinių-biblinių simbolikų gausa, mitologija, sumišęs
protas, lyčių priešprieša, socialiniai vaidmenys ir tam tikras mindfuck galvosūkis.
Tokie filmai kaip „Paveldėtas“, „Saulės kultas“, „Motina“ ir kt. davė peno
kurti tokio siaubo žanro kiną. Laiko klausimas, kada jis atsibos ir taps
štampinio kino pagrindu kaip, pavyzdžiui, po „Bleiro raganos“ šiuo metu
išsikvėpęs kameros naudojimo efektas. Filmas „Vyrai“ visa tai turi. Gilinantis į
filmo prasmių ištakos siejasi su LGBTQ ir feministinių prieskonių ištakomis. Čia
taip pat veikia uždrausto Rojaus vaisiaus simbolika, proto ir haliucinacijos
žaidimai, tad tokie filmai reikalauja ir šiokio tokio išsilavinimo, kad tuos
simbolius pamatytume. Tiesą sakant, man tokie filmai kol kas patinka ir aš su
malonumu pažiūrėjau „Vyrus“. Belieka pridurti, kad viena įspūdingiausių filmų
pabaigų – tam tikrą reinkarnacijos parabolę kartojantys atgimstantys vyrų
kūnai, sumišę su krikščionybės ir senovės druidų mitologija padovanoja
ganėtinai neblogai atperkantį šlykštoką reginį, nuo kurio, bent jau aš,
neatitraukiau akių.
Man
suprantama, kodėl šis filmas daug kam nepatiko, nes jis suvelia smegenis į
vilnos gniutulą, čia reikia įskaityti simboliką ir prasmes, atsakymai
nepateikiami iš anksto ir tai yra gero kino žiūrovų receptorius dirginti
triukas, kuriam nesunku pasiduoti.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 6.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą