Aktualijos: apsišvarinimo ritualas nuo prikimštų stalčių arba geroji akis nuo nužiūrėjimo

 Sveiki,

Šiandien iš namų išmečiau 8 maišus senų drabužių (patalynė, diržai, senos nuskalbtos ir taip nesulopytos kojinės, apatiniai, į kuriuos nebeįlendu ir S dydžio marškinėlių kalnas, dėl kurių neužsidarydavo stalčius, o maniau, kad dar tiks, nes numesiu svorio ir kaskart vis lįsdamas į tą stalčių smarkiai susinervindavau, nes rūbai sensta ir plėksta, eina naftalininis dulkių erkių kvapas ir nuotaikos vis nėra...) Ir žinote ką? Nusprendžiau viską pirdolinti lauk. Niekas nuotaikos nebegadins, o svoris yra toks, koks jis yra, jau nebe vaiko dydžiai man galvoje, geriau pasidžiaugsiu pagaliau užsidarančiais stalčiais ir nebereikės ieškoti geresnių kojinių, nes jos VISOS bus geros.

Tas suvalkietiškas skūpumas visko neišmesti kartais nieko gero, nors nuo gyvenimo pradžios buvau mokomas viską taupyti, sutaisyti ir panaudoti antram gyvenimui, tačiau daiktų pertekliaus amžiuje, kai viską greitai galima pakeisti nauju ir geresniu, pagaliau galiu atsikratyti tai, kas sena. Nors šiaip nesu daiktų kaupikas, man nesunku atsikratyti senais patikusiais batais arba striuke, kurios keleri metai nebeapsivelku. Atsikratyti tai nebūtinai elgtis neekologiškai, sakyčiau, tai tam tikras ir namų bei dvasios apsivalymas, kai visko atrodo tiek daug perkrauta, o panaudoti nebėra kam ir kaip. Kam tada laikyti ir erzintis, jeigu galima pasidaryti daugiau švarios ir tuščios erdvės namuose? Net jeigu ta erdvė spinta ir stalčiai?

Štai prieš jus – suvenyras, geroji akis, kuri saugo nuo nužiūrėjimo. Suvenyras iš Graikijos. Kiek žinau, visi Balkanų ir Turkijos turgai perkrauti panašių niekučių. Sakoma, kad jeigu ilgai žiūrėsi į bedugnę, tada bedugnė pradės žiūrėti į tave. Labai panašiai ir su tais pilnais nebereikalingų rūbų stalčiais. Jie jau ilgai žiūrėjo į mane, dabar laikas tuos stalčius... „užmerkti“ laimingai ir iki kitos apsišvarinimo.

Jūsų Maištinga Siela