2022 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Filmas: "Whitney" / "Whitney"

 

Sveiki,

Dar pamenu tuos laikus, kai Whitney Houston mirties paskelbimas (kaip ir anuomet Michael Jackson) prilygo tikrai katastrofinei bombai. Abu atlikėjai su savimi nusinešė ne tik juodaodžiams kultūrine ir politine prasme reikšmingą epochą, bet ir visam likusiam pasauliui. Prieš kelerius metus aptariau dokumentinį filmą apie W. Houston „Whitney: Ar galiu būti savimi?“ (2017) ir jis davė nemažai žinių ir aiškumo apie vieną talentingiausių atlikėjų pasaulyje. Po metų pasirodė kitas dokumentinis filmas „Whitney“ (angl. Whitney) (2018), kurį režisavo     Kevin Macdonald ir, pripažinsiu iškart, kad šioji nesaldesnė versija kapstosi kur kas giliau ir įdomiau, nei pirmasis filmas.

Negalėčiau niekam kitam šio filmo rekomenduoti, nei Whitney Houston asmenybe ir jos muzika besidomintiems žiūrovams. Kitiems, nežinau, ar būtų itin įdomu. Šiame dokumentiniame filme, sudurstytame iš įvairių koncertų, intervių ir asmeninių pačios atlikėjos artimųjų išsaugotų kadrų, vėl pateikiama nauja W. Houston gyvenimo perspektyva. Mokykloje patyrusi patyčias, vėliau išsiųsta į mergaičių katalikišką mokyklą, atlikėją suformavo kaip itin dvasingą ir tikinčią personą. Visgi šiame filme jos motina šneka kur kas mažiau nei aname filme. Dažniausiai beveik visi artimieji apie Houston atsiliepia labai šiltai, nors čia derinama ir su tamsiąja atlikėjos gyvenimo puse.

Kas mane nustebino? Ogi tai, kad truputį veidmainė jos motina Cissy Houston. Pastaroji buvo užmezgusi romaną su pastoriumi, todėl ji turėjo išsiskirti su vyru, o tai atsiliepė pačiai Whitney. Įdomiausia, kas pačioje filmo pabaigoje pabrėžiama, kad motina taip niekada ir nesužinojo, kad pačią Whitney vaikystėje tvirkino jos pusseserė irgi garsi atlikėja Dee Dee Warwick, o tai nulėmė ir pačios Whitney orientacijos neapsisprendimą. Ilgą laiką būdama šlovės viršūnėje ir netgi gyvendama santuokoje su skandalinguoju Bobby Brown, ji visus reikalus pavesdavo savo geriausiai ir artimiausiai draugei Robyn, kuri buvo beveik atvira lesbietė. Tarp moterų, kaip supratau, buvo ir romanas, kuriam itin prieštaravo jos artimieji, nes Houston viešojoje erdvėje turėjo išlikti nesusitepusi. Galiausiai įklimpusi iš nuovargio į narkotikus, kurie ją pagyvindavo, manau, o ir filmo kūrėjai tą pabrėžia, atsivėrė tiesus pragaras į savotiškos tapatybės ir asmenybės susiskaldymą t. y. kaltinimai iš juodaodžių, kad ji parsidavė baltaodžių muzikai, o vėliau ir tvirkinimai, skandalai ir barniai su vyru, kuris jai po neįtikėtinos šlovės po filmo „Asmens sargybinis“ ėmė pavyduliauti profesine prasme, nes staiga pasijuto žmonos šešėlyje. O kur dar tėvas, kuris po Robyn tapo atlikėjos reikalų tvarkytoju, pavogė iš jos milijonus, o po to dar padavė į teismą, norėdamas prisiteisti 100 milijonų dolerių, sakydamas, kad dukra jam skolingą. Tikriausiai tą lemtingą spermatozoidą, iš kurios ji atsirado.

Paskutinė vinis šioje istorijoje sukalama į atlikėjos karstą yra jos motinystės problematika. Nustebau, kad jos dukra Bobby troško savo garsiosios motinos mirties, abi kartu vartojo narkotikus, o didžiąją laiko dalį ji augo gastrolėse arba prižiūrima auklės, praktiškai nematydama savo bendraamžių. Visgi dukters likimas labai panašus į motinos, ją rado irgi mirusią vonioje. Ar ne likimo ironija, kad niekšelis ir ją prie bedugnės stūmęs B. Brown, kuris sutiko šiame filme duoti interviu, pats išnešė sveiką kailį, o žmona ir dukra numirė? Visgi filmas ne vien tik apie Whitney Houston problemas, bet ir apie talentą, dievo dovaną, aistringą dainavimą ir dar daug daug kitų puikių dalykų, kurie vyko iki maždaug 1992 metų. Filmas atskleidžia vėl tą patį esminį dalyką, kuris jau daugel metų mane jaudina: kaip žmogaus talentas paveikia to žmogaus asmeninį gyvenimą, o šlovė ir turtai atveria neretai asmenines pragaro skyles.

P. S. Whitney buvo rasta veidu plūduriuojanti vonioje, kai draugė nuėjo jai nupirkti keksiukų ir grįžo po 30 minučių. Savižudybė? Tikriausiai ne. Narkotikai? Galimas daiktas. Žmogžudystė už skolas? Į šį klausimą kol kas atsakymo nėra, bet žmonės kalba, žmonės įtaria...

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.3

 


Jūsų Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą