Sveiki,
Kai Lietuvoje per vieną savaitę išleidžiama dešimtis
vien naujų grožinės literatūros kūrinių, viską sužiūrėti kas ir kaip gal ir
neįmanoma paprastam žmogui, o kaip rinkos ir leidyklų rangovams? Sunku irgi
pasakyti. Tai joks kaltinimas ar pasipiktinimas, įvykis man net šiek tiek šmaikštus.
Naujausiame numeryje „Literatūra ir menas“ atsiverčiau Lauros Tomaševič
recenzijų skyrių, kuriame iš įpročio dėl savo vizualiosios atminties (nes ne
antraštes pirma sužiūriu, o viršelius, apie ką bus recenzijos), tad maniau
paskaitysiąs apie neseniai leidyklos „Briedis“ išleistą E. Alpsten romaną „Carienę“,
tikėdamasis sąsajų su K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ dalimis. Ir vaje...
Pasirodo, kad knyga visai kita, tik beveik tuo pačiu viršeliu – prieš metus
trečiąkart leidyklos „Tyto alba“ perleistas A. Makine romanas „Prancūziškas
testamentas“. Štai Lietuvos knygos leidyboje būna ir taip.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą