Filmas: "Stichijos" / "Elemental"

 

Sveiki,

Jeigu mano vaikystėje būtų kas iškart po sovietinio laikotarpio parodęs animacinį filmą „Stichijos“ (angl. Elemental) (2023), manau, jis būtų buvęs pats geriausias. Vertinant iš šių dienų perspektyvos, kai esame išlepinti pačiais įdomiausiais, netikėčiausiais siužetais, net iš animacinio žanro visų pirma tikimės geros istorijos ir idėjos, nes paprastais triukais ir pamokymais maža ką besudominsi.

Istorija pasakoja apie menamą fantastinį pasaulį, kuriame gyvena keturios sužmogintos rasinės stichijos (oras, vanduo, ugnis ir žemė). Nėra tikriausiai labiausiai nesutaikomų stichijų nei ugnis ir vanduo (čia vis prisimindavau ir Ingos Valinskienės ir Edmundo Kučinsko šlagerį „Ugnis ir ledas“), tačiau šioje istorijoje būtent bus paneigta šioji idėja ir ugnis pamils vandenį. Iš esmės juk filmo idėja gana nebloga, pagalvota ir apie vizualumą, ir apie humoro bei rimties proporcijas bei vertybinius aspektus. Manau, amerikietiški animaciniai filmai kaip niekur kitur groja auklėjamuoju vertybiniu smuikeliu. Juk per skirtingas ir nesutaikomas stichijas mokoma rasinės lygybės, o Ugnės, pagrindinės veikėjos, įsipareigojimas tęsti tėvo krautuvėlės palikimo verslą ir pamiršti savo svajones, taip pat kalba apie perdėtus tėvų lūkesčius, kurie luošina atžalų sielas.

Filmas iš esmės apie įsitikinimų ir standartinių ribų peržengimą. Vanduo ir ugnis negali vienas kito mylėti, o vaikai apvilti savo geradarių tėvų. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir filme, šie įsitikinimai laužomi per pagrindinių veikėjų kančias, be kurių tikriausiai nebūtų ir pamokomojo istorijos elemento, pastarasis tikriausiai vienas svarbiausių mažajam žiūrovui formuoti vertybinius aspektus. Šiaip filmas pavyko labiau rimtesnio tono, nei komedijos. Sakyčiau, priartėta prie japonų meistrų pasakojimo pobūdžio, tačiau „Stichijose“ netrūks ir dinamiškų nuotykių, nei draugystės ir meilės.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela