Sveiki,
Ši savaitė be proto
itališka, net neplanavau paskelbti ir muzikos, ir kino, ir Umberto Eco citatos,
bet viskas taip jau susiklostė, kad šis rugsėjis labai itališkas. Labai
itališkas ir italų režisieriaus Emanuele Crialese filmas „Begalybė“
(ital. L'immensità) (2022), kuris buvo rodytas Kino pavasario
festivalyje. Pagrindinio vaidmens atlikėja Penelope Cruz gerai kalba itališkai
ir tai galite įsitikinti žiūrėdami „Begalybę“. Vis nepaliauju galvoti: kokia
graži aktorė, atrodo, žiūrėčiau bet kokį filmą su ja vien dėl jos būvimo kadre!
Visgi Penelope yra
draminė aktorė, ji turi ir gelmės, ir pajautos. Jos veikėja Klara šįkart taip
pat labai gerai išanalizuota ir perteikta seksualiais, Sofi Loren viršūnes menančio
itališko kino klasikos rakursais, o režisierius būtent Penelopės fizinius
parametrus ir išnaudoja, kurdamas aštunto dešimtmečio Florencijos priemiesčio
vienos šeimos istoriją, iliustruotą itališko to meto muzika ir tarsi
atkartodamas, stilizuodamas to meto kino kalba. Šioje netobuloje šeimoje pasakojama
iš vyriausiosios dukters Andrėjos perspektyvos, kuri pasiekė ankstyvąją
paauglystę. Andrėja kitiems prisistato kaip Andrėjus ir manosi esąs berniukas,
kurio tikrieji tėvai yra ateiviai iš kosmoso, o ne jos biologiniai tėvai. „Jūs
mane kurdami sugadinote,“ – sako Andrėja motinai. Ir išties, šiame filme viena
iš svarbesnių temų yra tapatybės tema, kurią aštriai Andrėjai primeta tradicinių
pažiūrų aplinkiniai, todėl dažnu atveju Andrėja jaučiasi nenormali, nesuprasta,
agresyvi, o kaip protestas prieš pasaulį tampa jos berniokiškas įvaizdis ir
elgesys.
Netobula ir toji šeima. Vyro
neištikimybė galutinai palaužia Klarą, ji, nors ir mato savo dukters kančias, vis
dar negali susitvarkyti su smurtaujančiu ir irzliu vyru. Iš esmės šeimos
modelis patriarchalinis ir galios pozicija yra nekenčiančiųjų pusėje, bet to,
kas skriaudžia, išduoda. Kitą vertus, tai klasika! Naujovė – LGBT teminis
įvedimas, kuris svarbus šiomis dienomis, bet rodo ir ankstesniųjų laikų
aktualumą. Nepasakyčiau, kad filmas kažin koks įmantrus, sudėtingas.
Režisierius balansuoja tarp estetinio lengvumo, pabrėždamas išskirtinai
itališkas spalvas ir kultūrą, iš kitos – yra pastanga papasakoti šią istoriją
kažkaip ypatingai, suasmenintai per Andrėjos brendimo sunkumus ir byrančios
šeimos dramą. Visumoje filmas pavyko, jis turi savus prieskonius ir koloritą.
Juk tai galėtų būti ir telenovelė, ir pasivaikščiojimas senomis itališkomis
gatvėmis. Vietomis primena šiek tiek teatralizuotą filmą „Malena“ (2000) su aktore
Monica Bellucci
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą