Serialas: "Amerikietiška siaubo istorija: Viešbutis" / "American Horror Story: Hotel" (5 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Tas, kas mane pažįsta, tas žino, koks esu didelis ir užkietėjęs Amerikietiškų siaubo istorijų serialo mėgėjas, todėl kas savaitę vis su nekantrumu laukdavau naujausių penktojo sezono serijų ir jau šią savaitę, trečiadienį, buvo parodyta paskutinė penktojo sezono šio puikaus antologinio serialo serija. Tiesa, šįkart ne 13, bet 12 serijų, kažkodėl serialas buvo sumažintas, bet tai tikriausiai ne bėda, nes pagrindinis šio serialo režisierius Ryan Murphy aktyviai kūrė net tik Amerikietiška siaubo istorija: Viešbutis, bet ir juodojo absurdo serialą Scream Queens – po serialo Glee (liet. Choras), tai naujas projektas, o štai šiemet turėtų pasirodyti analogiškas Amerikietiško siaubo istorijos serialo „brolis“ Amerikietiška nusikaltimo istorija, kuriame atsidurs ne vienas aktorius iš kitų jo projektų, jau patvirtinta, kad jame tikrai išvysime visiems pamėgtą Sarah Paulson ir daug kitų puikiai žinomų aktorių – šio serialo premjera jau vasario 2 dieną. Taigi, yra ir dar viena gera žinia – rudenį vėl galėsime mėgautis dar vienu, jau šeštuoju Amerikietiška siaubo istorija sezonu.

Nors šiemet Auksinių gaublių apdovanojimuose serialo vardas pasitraukė iš dominuojančiųjų, bet visgi serialas kasmet ką nors vis pelno – šįkart Lady Gaga debiutas Grafienės nemirtingosios vaidmuo nepaliko dauguma abejingų. Garsi dainininkė apdovanojimą kaip geriausia mini serialo aktorė atsiėmė su ašaromis akyse ir paperkančiu nuoširdumu, sakydama, kad jaučiasi kaip Cher. 

Penktasis sezonas taip pat buvo sėkmingas, nepaisant nominacijų apmažėjimų. Šįkart pasirinkta ypač artima siaubo žanrui tema – viešbutis. Šis sezonas buvo po dviejų sezonų vėl filmuojamas Los Andžele, pasirinktas viešbutis gerokai, sakyčiau, skyrėsi nuo tų pirmųjų paviešintų anonsų, kai viskas žėrėjo baltu marmuru. Pasirodo, viešbutis Cortez visiškai padoraus 7-8 dešimto dešimtmečio stiliaus prabangus viešbutis, neturintis nieko bendro su patogumais, kuriuos siūlo šiuolaikiniai viešbučiai. Anas sezonas nuo raganų buvo perėjęs prie cirko ir išsigimėlių tematikos, tai šįkart – į serijinių žudikų ir vampyrų be ilčių temą. Žvelgiant į laikotarpius, kuriuos pristato šis sezonas, jis kaip visada nevienalytis. Pagrindinis veiksmas vyksta mūsų dienomis, tačiau pasakojant viešbučio vaiduoklių ir lankytojų, nemirtingųjų istorijas, nusikeliama daug kartų ir į 1994 metus, ir į viešbučio sukūrimo istoriją 1930-uosius, kai kada į septintą dešimtmetį ir t. t. Laiko atžvilgiu istorijos sodrios, skriejančios per visą XX a., neatsiejamai nuo viešbučio istorijos. Visgi nepasitvirtino pirmieji paskleisti gandai, kad sezonas bus apie chemijos preparatų eksperimentavimą su žmonėmis, nepasitvirtino ir NSO, ne gyvenimas prie paslaptingojo miško. 

Kaip visada serialas kiek nukenčia dėl struktūros, kadangi vienu metu pasakojama daugybė įdomių biografijų, panaudojama daugybė su viešbučiais ir serijiniais žudikais surinktos realios informacijos. Gyvieji gyvena su vaiduokliais ir vaiduokliai su gyvaisiais – ir tai taip nuostabu, ta atmosfera, kai realybė susilieja su mistika ir įvyksta tikrasis Amerikietiškos siaubo istorijos prieskonis – elegantiškas, brutalus, seksualus, įmantrus. 

Didelis nuostolis buvo Jessicos Lange atsitraukimas toliau vaidinti seriale – nieko pikto, tiesiog aktorė norėjo pailsėti nuo filmavimų, atsiduoti fotografijai ir humanistinei veiklai. Girdėti visai pagrįstų kalbų, kad aktorė nėra visam laikui pasakiusi „sudiev“ ir galimas daiktas, kad ji gali vėl įsitraukti kituose sezonuose. Žinoma, šio sezono akstinas buvo Lady Gaga, atlikusi neįtikėtinai vykusį šaltos nesenstančios kalės grafienės vaidmenį. Tikriausiai kūrėjai nusprendė nedemonstruoti įprastų vampyrų, jais ir taip perkrauta šiuolaikinė kultūros rinka, todėl pasirinko tarpinį variantą – mirtingi, tačiau nesenstantys ir geriantys žmonių kraują „žmonės“. Žinoma, kūrėjai pasinaudojo Lady Gaga jaunyste, ko galbūt negalėjo atvirai daryti su Jessica Lange, čia kur kas daugiau seksualumo, orgijų, nuogo kūno, įvairių seksualinės orientacijos pozicijų ir t. t. Sezonas išties brutalumu ir krauju, lyginant su pirmuoju sezonu, išsiskiria, bet vėlgi, viskas čia stilinga, nebanalu.

Su kiekvienu sezonu vis daugiau atsiranda sujungimų su ankstesniais sezonais. Šįkart sezonas artimas iš principo pirmajam Žmogžudysčių namas, kadangi jau pirmojoje serijoje viešbutį apžiūri ta pati nekilnojamo turto konsultantė, kuri pardavinėjo žudynių namą. Čia mirę žmonės negali ištrūkti, kaip ir pirmajame sezone, ir tampa viešbučių vaiduokliais. Taip pat iš pirmojo sezono čia finalinėje serijoje iškviečiama ekstrasensė, kurią suvaidino Sarah Paulson. Su trečiuoju sezonu Coven – ragana Qeenė, kurią nudaigoja viešbučio vaiduoklis. Visai tikėtinai, kad kitas sezonas taip pat turės daug bendrų dalykų su kitais sezonais.

Man asmeniškai, sezonas patiko, buvo įdomus, kai kuriems gal net geriausias sezonas, tačiau man pamažu, nenoriu sakyti, pradeda atsibosti, tačiau baigiu „persirgti“. Jau pradedu pamažu atpažinti kūrėjų stilių, daug idėjų ateina iš buvusių sezonų, todėl užuot pasigerėjančiai stebinę, kaip tai buvo per pirmus tris sezonus, šįkart belieka tiesiog įdomumams. Net struktūriniai elementai atpažįstami, pvz., kaip ir ketvirtame sezone, taip ir čia, sukurta Helovyno serija, kada susirenka patys niekšingiausi žudikai ir atlieka savo ceremonijas. Nepasakyčiau, kad sezonas nuliūdino, tikrai ne, jis tikrai geras ir savitas apskritai žvelgiant į antologiją, tačiau tikiu, kad tiek, kiek dar bus kuriama sezonų, visi jie bus vis mažiau inovaciniai, tačiau nusiminti nereikia, nes vis dar lieka daug puikių kaskart dalykų – stulbinantys aktoriai ir jų charakteriai, briliantinis stilius, kaskart vis kitas laikotarpis ir tema.

Režisierius su pagrindiniais serialo aktoriais per penktojo sezono pristatymą.

Kaip ir buvo nematyti, Lady Gaga tapo ne tik nauju serialo veidu, bet apskritai penktojo sezono vinimi ir serialo puikiai išnaudojo jos potencialą, keistumą ir žinomumą. Patiko man jos vaidmuo, kaip visada, pagrindiniai serialo blogiukai piešiami dviprasmiškai t. y. žiūrovas jaučia jų blogus kėslus, jam atidengiami tamsiausios personažo kortos, bet kartu šalia veriasi ir to priežastys, šviesiosios personažų pusės, kas formuoja dvipoliškas ir kontrastingas veikėjų biografijas.

Prašau įsidėmėti aktorių Denis O‘Hare visiems laikams. Tiesiog esu šokiruotas, kaip aktorius niekaip nepelnė jokios nominacijos, nes jis yra tylioji šio serialo siela, sukuriantis kaskart vis neįtikėtinus vaidmenis. Pirmajame sezone suvaidino Konstansos apdegusį vyrą, trečiajame – tylų beliežuvį raganų namų tarną Spoldingą, ketvirtajame – išsigimėlių organų kolekcionierių, o šįkart, galima sakyti, vieną įmantriausių viso viešbučio damų ir veidų Liz Taylor. Aktorius seniai neslepia savo lytinės orientacijos ir jam visada atsiranda veiklos šiame seriale. Kažkodėl tikiu, kad aktoriui Lizos vaidmuo labai patiko, mums irgi.

„Titalinko“ žvaigždė aktorė Kathy Bates tai jau trečias iš eilės sezonas su serialo kompanija. Atlikusi nemirtingos ir prakeiktos ponios iš 17 amžiaus bei barzdotos cirko moters vaidmenis, ji šįkart buvo pagrindinė viešbučio koordinatorė ir administratorė, sauganti savo sūnaus užnugarį. Iškalbomis ir humoru garsėjanti britų aktorė kaskart vis kitaip įdomi, šįkart irgi.

Aktorė Angela Basett tai jau irgi trečiasis sezonas iš eilės. Suvaidinusi Vudu raganą ir trijų krūtų cirko artiste, už kuriuos buvo nominuota Emmy, šįkart ji karšta nemirtinga lesbietė. Kol kas mano jos mėgstamiausias vaidmuo yra Vudu karalienė iš Coven, bet aktorei be galo patinka vaidinti šiame seriale, nenustebčiau, jeigu ją išvysime ir šeštame sezone.

Sarah Paulson yra viena labiausiai kaskart laukiamiausių aktorių, nepraleidusi nė vieno sezono, kaskart vis stulbinamai kitokia. Šįkart ji narkomanė Selė, kuri turi ilgą ir graudžią gyvenimo istoriją. 

Ryan Murphy bendradarbiavimas su aktoriumi Matt Bomer,  jau pelnė aktoriui Emmy apdovanojimą už "Normali širdis" filmą, švystelėjęs ketvirtame sezone, šįkart jis sukūrė jau solidų vaidmenį – Donoveną, kuris smarkiai mylėjo grafienę, bet, kaip sakant, smarkiai užpavydėjo, todėl teko nukepti...

Aktorius Cheyenne Jackson turi puikų balsą, yra dainavęs miuzikluose, vaidinęs kine, išleidęs albumą, todėl net aiktelėjau, kai jis įsitraukė į šį projektą. Atliko, sakyčiau, puikų gėjaus vaidmenį, kuris įsigijo viešbutį, tačiau jis dar turi ir paauglį sūnų, o už jo tekėti norinti Grafienė vėlgi galanda savo peilius...

Ne viskas yra taip, kaip kartais atrodo, sako keistas detektyvas Džonas ir jo žmona Aleks. Serialo pradžioje buvusi gedinti šeima, pabaigoje tampa tokie rezonuojantis eklektiškumu, kad tiesiog džiaugiuosi, kaip režisieriui pavyko juos pakeisti žiūrovų akyse. Aktoriai seriale ne debiutantai. Aktorę Chloe Sevigny jau gerai pamename iš antrojo sezono Beprotnamis, kur ji atliko sekso maniakės vaidmenį, kuriai labai ne kas baigėsi. Net aiktelėjau, kad aktorė įsikūnijo į tokį rimtą ir nebanalų personažą. Lygiai taip pat ir aktorius Wes Bentley, kuris švystelėjo ketvirtame sezone, kaip vaiduoklių iškrypėlių karalius. Šįkart aktorius užėmė nemenką dalį eterio...

Aktorė Lily Rabe ir šįkart atliko tik epizodinį vaidmenį – realiai egzistavusią serijinę žudikę ir gatvės prostitutę lesbietę Aileen Wuornos. Už šį biografinį vaidmenį kažkada Charliz Theron pelnė „Oskarą“, tai galite kuo puikiaisiais palyginti, kaip Lilei pavyko tai padaryti iš naujo. Sakyčiau, labai puikiai.

Tikriausiai Amerikietiškos siaubo istorijos neįsivaizduojamos be jaunojo aktoriaus Evan Peters, kuris šįkart sukūrė itin kitonišką personažą, nors kada su juo buvo kitaip? Gal nedaug jam skirta eterio, tačiau personažas toks didelis, kad jam užtenka rezonanso kiekvienai serijai.

Visų personažų ir aktorių tikrai nesuminėsiu, tačiau yra dar tikrai daug vertų epizodų, kurie verti paminėti, tačiau nebenoriu nusivažiuoti į beletristiką. Ką aš noriu pasakyti? Tai puikus sezonas, vykęs, susigrąžinęs tikriausiai dalį prarastų žiūrovų, atradęs naujų. Daug sekso, smurto, paslapčių, didelių ir mažų vaidmenų, gerai atpažįstamų aktorių... Ir tiesiog nematau nė vienos priežasties, kodėl šis sezonas turėtų būti prastas ar Jums nepatikti, jeigu patiko prieš tai buvę keturi.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Naujokas" / "The Intern"

Sveiki, skaitytojai,

Kai kada norisi tiesiog pabėgti į linksmą ir viską atimantį pasaulį, kur komikiniai personažai blaškosi tarp banalybės ir savo egzistencinių klausimų. Gal taip galėčiau apibūdinti tokį smagų Nancy Meyers filmą „Naujokas“ (angl. The Intern) (2015). Na, režisierė puikiai žinoma, kaip „Tai sudėtinga“ (2009) filmo su Meryl Streep kūrėja, taip pat kalėdinė romantinė komedija „Atostogos“ (2004) su Kate Winslet... Režisierei visada rūpi šmaikštūs gyvenimiški ir kartu neįtikėtinai kontrastiški siužetiniai elementai.

„Tai sudėtinga“ man buvo itin vykęs ir patikęs filmas, mažiausiai žavesio kažkodėl paliko „Atostogos“, o štai „Naujokas“ ir vėl puiki komedija. Šiame filme gerai dera jaunatviškas Robert De Niro vaidmuo – į pensiją išėjęs vyras, palaidojęs savo žmoną, vėl nori pasijusti reikalingu ir pradeda naujokų programą pensininkams, taip jis atsiduria pas jaunąją Anne Hathaway, kuri iš esmės lyg ir atlieka „Ir velnias dėvi Pradą“ savo priešingą vaidmenį – čia ji besiplečiančios kampanijos vadovė, vos visur suspėjanti ir turinti gausybę asmeninių problemų. Lyg ir komedijinė pora, susėjusios skirtingos kartos, tačiau netikėtai šioji pora ne tiek „prikolina“, bet papildo savo darbą ir asmeniniu santykiu tai, ko iš esmės trūko iki šiol abiems personažams. 

Šiaip niekada nebuvau Robert De Niro gerbėjas, ir visi jo vaidmenys, pradedant „Taksi vairuotojas“, kaip nuo žąsies vanduo, tačiau šiame filme jis toks elegantiškas, nusimetęs brutalumo įvaizdį ir pagaliau virtęs kažkuo visiškai kitu. Žinoma, Anne Hathaway buvo kaip visada savo charizmos amplitudėje, visada norisi į ją žiūrėti, nesvarbu, ar tai būtų raudanti Fantine „Vargdieniuose“, ar vargšė Pelenė „Užburtoji Ela“. Filmas smagus, tiesiog kažkaip sunkiai virškinu tas riebias amerikiečių komedijas, tačiau šioji, atliepiant ir kritikų neblogus atsiliepimus, man patiko ir „sulindo“ kaip kuolas į juoko ištroškusią sausą žemę.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Andrejus Rubliovas" / "Андрей Рублёв"

Sveiki, skaitytojai,

Penktasis mano pamatytas legendinio rusų režisieriaus Andrei Tarkovskio filmas buvo „Andrejus Rubliovas“ (angl. Andrei Rublev) (1966), pagal režisieriaus kūrinių eiliškumą tai yra antrasis kūrinys. Anuomet nesuprastas Sovietų Sąjungos dėl kino gylio ir metafizinių bei siurrealistinių vaizdinių, A. Tarkovskio kinas buvo pasmerktas, bet nepaisant visko, vis tiek jį intelektualioji liaudis mylėjo ir bent Lietuvoje, Sąjūdžio laikais, salėse netilpdavo pasižiūrėti šio režisieriaus darbų ir septintą kartą.

„Andrejus Rubliovas“ – itin epiška ir ilga biografinė juosta, gvildenanti tikėjimo ir abejonės klausimus. Filmas mus nukelia į XV amžių ir pasakoja apie cerkvių ir soborų tapytoją Andrėjų Rubliovą, apimant didžiulį istorinį kontekstą: tikinčiųjų ir netikinčiųjų kultūrą, pagonybės aspektą, Ordą iš Rytų, Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, sąžinės ir akistata su savimi. Ir dar labai daug ko. Filmas milžiniškas – trijų valandų, nespalvotas, bet jaudinantis ir išraiškingas, kaip ir visi A. Tarkovskio filmai, keliantis sudėtingus egzistencinius klausimus. Tikriausiai apie šio filmo tikinčiuosius galima parašyti neblogą mokslinę studiją ir visgi paradoksas – įsiveržę mongolai į soborą, išžudo visus karštai tikinčiuosius, o suabejojęs A. Rubliovas ir nebylė pagonė moteris išlieka gyvi. Vėlgi tai pasakojama apie tikėjimo abejones kaip didžiausią tikėjimo dovaną. 

Pirmoji filmo pusė labiau kalba apie Andrejau Rubliovo kelionę per tikėjimo paribius, o antrojoje daugiau dėmesio skiriama istoriniam kontekstui, ypač batalinėms kovoms, bet vienas įdomiausių įvykių buvo ne tos žudynės, bet didžiulio iš sidabro varpo liejimas molio kalne – tiesiog sunku patikėti, kokias technologijas rekonstravo A. Tarkovskis, jau vien istoriškai buvo įdomu žiūrėti. O šiaip tiesiog žemai lenkiuosi, kaip ir visiems šio režisieriaus filmams, jis ir Andrey Zvyagintsev man iš Rusijos kino fronto yra neliečiami titanai. Ir viskas tikriausiai tuo pasakyta.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bruklinas" / "Brooklyn"

Sveiki, 

Daug kino kritikų pagyrų sulaukusi John Crowley ekranizacija „Bruklinas“ (angl. Brooklyn) (2015) šių metų nominacijų sraute neliko nepastebėta, aktorė Saoirse Ronan jau nominuota „Auksiniams gaubliams“ kaip geriausia aktorė, tikriausiai neišvengs jos pavardė ir kitų apdovanojimų. Na, filmas pasakoja apie 1950-ųjų metų airius, kurie persikėlę į JAV bando susirasti laimę ir įsitvirtinti. Istorijos centre – jauna ir kukli airė, kurią pakeičia Bruklinas ir naujos mados, naujas kultūros ir bendravimo supratimas. Mergina pereina sunkius adaptacijos laikotarpius, kurie ją suformuoja kaip laikmečio asmenybę, o galiausiai ji suranda ir savo gyvenimo meilę...

Išties tai gana, sakytume, sentimentali ir paprasta vargšės Pelenės istorija, tačiau kino režisierius pasirūpino, kad filmas būtų įsimintinas. Visų pirma jis išsirinko puikią aktorę, tiesą sakant, vien dėl jos filmą ir žiūrėjau. Kitas dalykas – tiksliai ir įdomiai rekonstruotos laikmečio tendencijos – mados, moterų elgesių pakitimai, ištisas nelaimingų emigrantų ir skurstančių airių istorinis kontekstas, besikeičiantis Niujorkas, daugiakultūriniai klodai. Labai stilingas ir gražus filmas, kur apgalvotos detalės, kostiumai, dialogai, kurie visada balansuoja ties kultūriniais susikalbėjimais-nesusikalbėjimais. Personažas nenuobodus, evoliucionuojantis, bręstantis tiesiog akyse ir nesijaučia statiškumo.

Intymi, lyg ir paprasta moters brendimo istorija, papasakota itin skoningai. Pasigėrėjimas klasikinio kino mėgėjams ir tiesiog gero kino mylėtojams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Mamytė" / "Mommy"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai jau sužiūrėjau visus, kokie tik yra iki šiol pasirodę kanadiečio jaunojo kino korifėjaus Xavier Dolan filmai, paskutinis iš jų buvo „Kino pavasario“ perliukas pavadinimu „Mamytė“ (angl. Mommy) (2014). Režisierius niekaip neišsikvepia ir jau šiuo metu mums ruošia net dvi naujas juostas, viena iš jų bus su anglų garsiais aktoriais, o kitas – su garsiausiais prancūzų aktoriais, režisieriui dar ne teko dirbti su mega žvaigždėmis, nekantrauju pamatyti naujausius jo darbus, o štai „Mamytė“ vėlgi mane mielai nustebino, kad beliko tik džiaugtis kiekvienu kadru iki paskutinio kadro.

Kaip visada Xavier Dolan nevengia provokuoti, intymiai balansuodamas tarp žmogaus ryšių, šįkart jis lyg ir grįžta iš dalies prie savo debiutinio filmo „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009) ir vėl gliaudo sūnaus ir motinos santykius, tik skirtumas toks, kad nebėra homoseksualumo motoro, kuris visada būdavo būtinoji šio režisieriaus filmų dalis. Tačiau nuo to intrigos nemažiau, nes santykiai tarp hiperaktyvaus išstypėlio ir infantiliosios motulės tikrai nėra tipiniai – abu atbukusiais „galais“, pavojingais svinguojantys tarp seksualumo, brutalumo ir atsakomybės stokos. Į šių santykių mazgą dar įsivelia ir smarkiai mikčiojanti kaimynė, kuri tampa pavojinga jau nusistovėjusių santykių vandenyje. Sutrikusio elgesio Stevenas tiesiog daugelį šokiruoja savo neatsakingu ir brutaliu elgesiu, dar labiau – motinėlė, kuri visa tam lyg ir pritaria. Žodžiu, sudėtingi motinos ir sūnaus santykiai, grįsti socialinių įgūdžiu stoka, paverčia juos komiškais, bet kartu sau ir aplinkai pavojingais personažais. Tiesiog neįtikėtinai gera vaidyba, tiek jaunojo Antoine-Oliver Pilon, tiek puikiosios kaimynės Suzanne Clement, bet per vis labiausiai įsiminė nerealioji mamytė, kurios vaidmenį sukūrė jau ir kituose režisieriaus projektuose dalyvaujanti Anne Dorval.

Šiaip filmas įtraukiantis, neeilinis talentas pasakoti, rodos, apie tokius paprastus ir kartu sudėtingus dalykus, kaip šeimos santykiai. Ir dar taip užburiančiai, kai atrodo, jog netrukus kažkas įvyks išties pavojingo ir nedovanotino. Kaip visada nuostabus garso takelis, kuris tampa kadrų poetikos elementu, šįkart buvo pasistengta ir su netipiniu vaizdo formatu, kuris susiaurina ir kartu išplečia pasakojimo ribas. Tiesiog lenkiu galvą.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela