Knyga: Marguerite Yourcenar "Rytietiškos novelės"

Marguerite Yourcenar. „Rytietiškos novelės“. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

Sveiki, skaitytojai,

Prancūzų rašytojos Marguerite Yourcenar (1903–1987) knyga Rytietiškos novelės buvo netikėtas atradimo džiaugsmas. Stilingas ir minimalistinis knygos viršelis, kuris itin man patiko, kad net vien dėl jo norisi šią knygelę turėti savo namų bibliotekos lentynoje. Iš tikrųjų M. Yourcenar tikriausiai taip niekada nebūtų atėjusi iki mano skaitytinų knygų, jeigu ne viename interviu Kristinos Sabaliauskaitės prasitarimas apie naujus literatūrinius atradimus.

Rytietiškos noveles autorė parašė gana jauna, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau jos redaguotos ne kartą ir pasirodė kaip rinkinys tik devintajame dešimtmetyje. Tiesą sakant, kiek keistoka, kad prancūzė rašytų apie Rytus, nebent ji pati būtų gyvenusi Rytuose. Pasirodo, M. Yourcenar buvo tikra keliautoja, intelektuali keliautoja. Turėjusi gerą išsilavinimą, iš knygų pažinusi Antikos kultūrą ir platųjį pasaulį, daugelį įvairių šalių mitus ir legendas, ji perrėmė istorijų pagrindus ir su dideliu kūrybiškumo užtaisu pertransformavo savaip. Autorė neslėpė savo homoseksualumo ir ilgą gyvenimą nugyveno su savo partnere, todėl ir jos kūryboje svarbi prigimties tema, tik Rytietiškose novelėse jos perteiktos potekstėmis, būdingomis apskritai rytų pasakojamajai tautosakai. 

Kalbant apie Rytus, mes dažniausiai įsivaizduojame maždaug tai, kas prasideda už Kaukazo t. y. arabiškos šalys ir tyrai bei kalnai iki pat Japonijos. Novelėse daug europietiškos kultūros, nes rinkinyje daug perfrazuota Balkanų bei apskritai slavų folklorinės kultūros kūrinių. Viena iš tokių novelių Mirties pienas, kuri pasakoja apie tris brolius ir vieno iš jų užmūrytą žmoną, kurios krūtis paliko išorėje, kad galėtų maitinti savo kūdikį. Apie besąlygiškai paklūstančią moterį patriarchalinėje visuomenėje, kur vyras paaukoja žmoną kaip vištos galvą ant kaladės. Kartu tai yra pasakojimas ir apie motinos bei vaiko ryšį, kai vieni įsipareigojimai yra gyvybei, o kiti įstatymams: „Paskui ir vyzdžiai skydo, virto tuščiomis akiduobėmis, kurių dugne šmėkščiojo Mirtis, tačiau jauna krūtinė liko tokia pat kaip anksčiau ir dvejus metus ryto aušroj, vidurdienį ir vakaro žaroj iš spenelių tekėjo stebuklingas pienas, kol galiausiai nujunkęs kūdikis nusisuko nuo krūtinės“ (p. 39).

Štai pirmoji novelė Kaip išsigelbėjo Vangas Fo apskritai būdingas kiniškas ir japoniškas atsidavimas, kur mokytoju pasikliaujama taip besąlygiškai, kad veikėjai tampa kone budistiškai preciziškai disciplinuoti, nepaisantys jokių kitų aplinkybių. Ši novelė – viena įspūdingiausių, ji turi nepaprastai gražių ir neįtikėtinų pasakojimo prasmių, susijusių meno ir tikrovės santykiais – tapytojo paveikslas su vandeniu leidžia herojams išsigelbėti ir išplaukti nuo tuoj įvyksiančios egzekucijos. Magiška, paprasta, bet genialu.

 Rašytoja Marguerite Yourcenar.

Ten kur rytai, ten ir daug pralieto kraujo, kažin kokios estetiškos ritualinės kančios, tai Rytietiškose novelėse taip pat esama: „Staiga Markas atsisėdo, dešine ranka išsitraukė iš kairiosios rankos vinį, stvėrė našlę už rudų plaukų ir pervėrė jai gerklę; paskui, kaire ranka išlupęs vinį iš dešiniosios, perdūrė jai kaktą, o abu akmeninius smaigalius, ištrauktus iš pėdų, suvarė į akis“ (p. 27). Kadangi ir mūsų tautosakoje esama smurto, taip ir Rytų kultūros pasakojimuose. Apskritai novelių veikėjai dažnai ujami, jie kovoja su prigimtimi, skirtingais įsitikinimais, suformuotais nerašytais įstatymais, todėl neretai atrodo, kad veikėjai būtinai turi kažką įrodyti, nes be to, jie pasidarytų paprasčiausiai nebeįdomūs ir nykūs.

Kita šio rinkinio stipri pusė – meninis teksto klodas. Nepaprastai tapybiška kalba, kur šitiek daug nuostabių ir lyg jau šiuolaikinei literatūrai nykstančių būdvardžių vartojimas. Čia tikriausiai reiktų padėkoti ir vertėjui Linui Rybeliui. Atrodytų, tokia kalba preciziškai manieringa, tačiau Rytietiškose novelėse to nėra, nėra net nuobodu, priešingai – žodžiai kaip stikliniai kalėdinės eglutės papuošalai, tokie gražūs ir trapūs, kad galima nusistebėti, kokia „skani“ ir graži gali būti pati kalba. Gausybė palyginimų, simbolių, spalvų ir metaforų – ištisa poetinės kalbos puokštė, būdinga visoms dešimt knygos novelių: „Anglys žioravo, paskui užgeso ir pajuodo kaip nuvytusios raudonos rožės. Ugnis išdegino ant Marko krūtinės platų apanglėjusį žiedą, panašų į šokančių laumių ištryptus ratus žolėje, bet vaikinas nesudejavo ir nė viena jo blakstiena nesuvirpėjo“ (p. 25). 

Magiško realizmo vaizdiniai, ateinantys iš įvairių tautų tautosakos savaime didina rinkinio meninę vertę. Jeigu pasiilgote geros literatūros, kur būtų pasiekta meninė harmonija, kur gražūs žodžiai, stiprus naratyvas, kur meninis vaizdinys pateikia daugiareikšmes prasmes, tada prašom – M. Yourcenar yra nuostabi rašytoja, kad jau pradėjau nekantrauti, kada vėl galėsiu ką nors paskaityti iš šios autorės knygų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Purvini žaidimai" / "The Ides of March"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiant George Clooney kaip aktoriaus ir režisieriaus repertuarą, šįkart noriu pakomentuoti jo režisuotą filmą „Purvini žaidimai“ (angl. The Indes of March) (2011). Tiesą sakant, po „Labos nakties ir sėkmės“ filmo nepavykusio seanso ir bandymo sužadinti savyje susidomėjimą, šįkart žiūrėti buvo kur kas lengviau ir įdomiau. Filmas pasakoja apie prezidento rinkimo kampanijos užkulisius. Apskritai, žiūriu, G. Clooney rūpi parodyti kažin kokius paprastiems žmonės nematomus sistemos mechanizmus, kuriuose veikia konkurencijos ir manipuliacijomis grįstos intrigos, kaip ir filme „Labos nakties ir sėkmės“.

Šįkart pagrindinį vaidmenį filme sukuria daugelio akių ir širdžių nuglamonėtas Ryan Gosling, kuriam tenka sąžiningo vyruko vaidmuo, kuris ruošia politines kalbas ir tiki savo kandidatu, jog jis yra doras ir sąžiningas žmogus, galįs pakeisti žmonių gyvenimus. Tačiau jam atsiveria akys, kai jis užmezga santykius su 10 metų jaunesne praktikante... Iš esmės tai ilgas politinis filmas, įdomus savo rinkimine kampanija ir nuolatiniu darbu, kurio mes paprastai nematome, nes esame įpratę žvelgti tik į žmones tribūnuose. Kokias paslaptis, ydas ir silpnybes slepia mūsų „dievukai“ irgi nežinome, kartais nežino ir tie, kurie dirba jų naudai ir susitinka kasdien politinėje „virtuvėje“. Gera R. Gosling vaidyba, įdomus charakteris, o ir pati istorija nebanali, tą patį galiu pasakyti apie režisūrą – keistos „elektrinės“ įtampos, pamasintos garso efektais, netrūksta.

Filmą vertą pažiūrėti ir dėl aktorių, ir dėl režisūros, ir dėl pačios istorijos. Tai tikrai nėra itin vertas dėmesio filmas, kuris pakeis jūsų gyvenimą, tačiau galima mėgautis tiesiog gero filmo privalumais. Kai visada daug G. Clooney filmuose pliurpiama, reiktų atkreipti dėmesį į dialogus, nes po pliurpalais nusakoma manipuliacijų esmė. Ne visada mėgstu filmus, kur daug tauškiama, o ypač apie politikus, kur tenka susigaudyti, kas apie ką šnekėjo ir dar įsiminti vardus, kad istorijoje galėtum sudėti visus taškus ant i, tačiau šįkart pakankamai gerai viskas susižiūrėjo.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Labos nakties ir sėkmės" / "Good night, and good luck"

Sveiki, skaitytojai,

Kaip aktorius George Clooney yra sėkmės vaikis, jo daugelis darbų išties prikausto dėmesį, kad net sunku atsiplėšti. Režisierius jis taip pat savitas, įdomus ir sulaukiantis puikių vertinimų. Jo režisuota drama, kur jis atlieka dar ir vaidmenį „Labos nakties ir sėkmės“ (angl. Good Night, and Good Luck) (2005) – tai kol kas sėkmingiausias G. Clooney filmas, nominuotas net 6 „Oskarams“, tiesa, taip nė vienos statulėlės ir nepelnęs. Režisierius turėjo net užstatyti savo namą, kad galėtų padengti šio filmo išlaidas.

Išties suprantu šio filmo sėkmę, jis ganėtinai originalus, nesvarbu, kad prikeliamas šeštas dešimtmetis ir amerikietiški politizuoti žurnalistiniai užkulisiai. Nufilmuota elegantiškai ir gražiai, kartais atrodo, kad televizijos užkulisiai nesibaigianti šventė, kur dainuoja juodaodė nuostabias balades, o kartais jos tampa įtampos virtuvėmis. Šaltojo karo tema įsiplieskia į televiziją ir tai tikriausiai vienas pirmųjų būdų pasakyti, kad žiniasklaida tampa atskira valdžia, kuri formuoja klausytojų nuomonę apie valdžią, esančią senatuose. 

Tiesą sakant, tema lyg ir įdomi, jei žvelgsime tik į anotaciją, tačiau patį filmą man buvo sunku žiūrėti, vis bandžiau pats sužadinti dėmesį, nes tema pasirodė be intrigos. Visiškai man nerūpėjo valdžios ir televizijos šurmulys, nejaudino manipuliacijos, o istorijos struktūra pasirodė pernelyg pilka ir nuobodi. Žinote, kaip jaučiausi, žiūrėdamas šią juostą? Kaip prabangioje parduotuvėje, kai vaikštinėji, apžiūrinėji, tačiau žinai, kad nieko nepirksi. Lygiai taip ir filme, bandžiau save suintriguoti kameros darbu, nuostabia šešto dešimtmečio atmosfera, o jau aktorių darbas – irgi vertas dėmesio ir aplodismentų! Tačiau bandau save tik apgauti, pagavęs atmosferą, paleidžiu turinį ir todėl šis filmas šovė ir prašovė pro šalį mano seanse. Nepaisant atmestinos istorijos, filmas vis tiek geras ir vertas savo gurmaniško žiūrovo, tiesiog ši juosta ne man. 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didžioji skola" / "The Big Short"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas „oskarinis“ filmas, kuris ne vienoje kategorijoje buvo nominuotas šiam apdovanojimui, pagaliau atkeliavo ir iki manęs. Iki šiol tik kaip komedijos filmų autorius žinomas režisierius Adam McKay šįkart sutelkė išties didelius kūrybinius resursus ir sukūrė biografinę juostą „Didžioji skola“ (angl. The Big Short) (2015) apie tą nelemtą ekonominę krizę, kuri nusidriekė per pasaulį 2009 m. ir ne vienerius metus tegirdėjome visokiausiais linksniais žodį „sutaupyti“. Apie tuos visus užkulisius ir kodėl šioji krizė atsirado, apie Volt Stryto ir kitų „virtuvę“ dokumentinių filmų nuo profesionalių iki „YouTube‘nių“ sukurta begalės. Išties gerai ir įtikinamai sukaltas vaidybinis filmas kol kas mano akis pasiekė tik šis.

Kas gero šiame filme? Išties jį nelengva žiūrėti, nes visokiausi ekonominiai ir su bankais susiję terminai veikėjų lūpose vartojami tampa iššūkiu ne tos srities specialistams žiūrovams, pvz., aš. Nebūsiu tas protinguolis, kuris sakys, kad viską supratau apie šios krizės etapus, kuriuos pristatė aktoriai, kai kada net aiktelėdavau: o kas ta hipoteka? Nepaisant visko, daugmaž vis tiek galima susidaryti „išpūsto burbulo“ dėl paskolų būstui sprogimo mastą, ypač kai sumos filme (ir realiai gyvenime) buvo linksniuojamos ne milijonais, bet milijardais. Na, kur girdėta, kad striptizo šokėja turi šešis namus su baseinais ir kotedžais? Nežinant tikrosios 2009 metų ekonominės krizės priežasčių, šis filmas taps dar ir edukaciniu.

O jau kokia puiki vyrų aktorių vaidyba! Režisieriui pavyko tiesiog „nusigriebti“ geidžiamų aktorių grietinėlę. Žinoma, įdomiausias ir keisčiausias viso šito „katilo“ vaidmuo atiteko Christan Bale, kuris dar ir nominuotas „Oskarui“. Apskritai aktorių kolektyvas puikus, nuostabūs charakteriai, puikiai išanalizuotas charakterių ypatybės. Nustebino Steve Carell, kuris, beje, iš serialo „Biuras“ – šio serialo specifinių elementų galima aptikti ir „Didžiojoje skoloje“. 

Apskritai tai geras, aukštos kokybės filmas. Galbūt tema gali pasirodyti kai kam neįdomi, ypač tiems, kuriems nusispjauti į visas ekonomines krizes ir politiką, bet filmas geras ne vien dėl temos, bet ir visuminio vaizdo.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Patema aukštyn kojom" / "Sakasama no Patema" / "Patema Inverted"

Sveiki, skaitytojai,

Vis dairausi ir po animacijos pasaulį ir šįkart mane labai sudomino japonų animacinė juosta „Patema aukštyn kojom“ (angl. Patema Inverted) (2013). Iki šiol Yasuhiro Yoshiura animacijos niekada nemačiau, tačiau kažkodėl japonų animaciniai filmai populiarūs Vakaruose, gal net populiaresni nei vaidybiniai filmai. „Patema aukštyn kojom“ iškart patraukia savo originaliu siužetu – gravitacijos dėsnius paneigiantys veikėjai, gyvenantys  rūsiuose, kyla aukštyn į orą. Vien ta idėja jau ko verta! Įspūdis, kad tai galėtų būti realiai ar bent gerai sukaltas vaidybinis fantastinis filmas – jau kelia šiokių tokių šiurpuliukų.

Bet animacija yra animacija ir joje galima pavaizduoti tai, ko niekada aktoriai nesuvaidins realybėje. Nepaisant visko, „Patema aukštyn kojom“ gana įdomus filmas. Stebina ir tai, kad jis gana lėtų apsukų, režisieriui svarbu pasakoti istoriją rimtai, neskubant, apimant jaunuolių biografines istorijas, jų tėvų biografijas ir t. t., kuriant veikėjų giminiškų likimų istoriją. Šalia viso šito atrodo gana keista ir nejučia imi spėlioti, ar tikrai čia viskas motyvuota ir logiška, jog kai kurie tiesiog kyla į dangų, o kai kurie tvirtai vaikšto ant žemės. Gal režisierius pateiks mistikos? Gal čia kažkokie vaiduokliai, kurie kontaktuoja su gyvaisiais? Spėlionių yra, yra ir atsakymų.

Visgi kai kada filmas pasirodydavo pernelyg „užvilkintas“, keistos ir veikėjų emocinės išraiškos, tokios teatralizuotos, „nenormalios“, na ir kas, kad tai animacija, bet tai tikriausiai japonų kultūros dalis, nei tas vakarietiškas vingrumas, kurio prisodrinti amerikiečių animaciniai filmai. Deja, nepaisant superinės filmo idėjos, tai nėra geriausia, ką kuria japonų animacinė industrija. Yra ir įdomesnių, ir vertesnių tiek režisierių, tiek istorijų, tačiau žiūrėti vis tiek galima pakankamai įdomiai.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela