Filmas: "Vienuolė" / "The Nun"

Sveiki, skaitytojai,

Geras siaubo filmas turi ne iškart pulti gąsdinti, bet bauginančiai pasakoti unikalią istoriją. Siaubo filme svarbiausia – istorija, o ne pasirinktos priemonės, tačiau „Išvarymo“ serijos naujausias darbas, turėjęs idėjiškai itin galingą potencialą su projektu „Vienuolė“ (angl. The Nun) (2018) visgi nusprendė, kam čia eiti ką tik pramintu visai neblogu savo serijos siaubo taku, jeigu galima grįžti prie pigesnių ir iš dalies lengvesnių niuansų – pigių, žinomų masėms siaubo triukų, vizualizacinės atmosferos.

Bet būtent to ir nenorėjau! Būtent to, ko paprastai tikiuosi iš eilinio siaubo filmo, šioje „Vienuolėje“ ir buvo – vienkryptis siužetas, kurios nereikalauja suklusimo, nereikalauja jokių išnašų, pamąstymų: o kaip visgi jie čia taip originaliai sugalvojo?.. Baigėsi filmas ir – amen – pamiršau. Kas iš to, kad gotikinė Rumunijos pilies atmosfera veikia šiurpiai, jeigu patys kūrėjai, prigrūdę į siaubą visus, kiek tik įmanoma krikščionybės simbolius, pavertė juos kažkokiu šėtoną atnašaujančiais fetišistiniais daikteliais. Gerai, tebūnie, tačiau jie dažniau neveikia, kad ir pavyzdžiui, tas Kristaus kraujas, na, kaip koks vėmalas, purškiamas ant šėtoniškosios vienuolės... Toji gėrio ir blogio kova be kibirkšties. Sakyčiau, šioji dalis, kaip ir pirmoji „Anabelės“ dalis, yra prasti darbai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad filmas turi ir loginių spragų, neįtikėtinų veikėjų sprendimų ir nuostatų, pradedant Vatikano šulais, baigiant pačios vienuolės Irenos sprendimais... Na, po vizualumu, atkapsčius dar ir siužetą, filmas atrodo tiesiog neišvystytas, neoriginalus, trūksta intrigos ir tikėjimo ne siaubo efektais, bet pačia istorija, jos sudėtingais komponentais, kad žiūrovas būtų nors kiek sulaikęs kvapą dėl pačios vienuolės Irenos, o ne dėl to, kad bet kurią akimirką iš po pilies kampo išlįs supuvusi vienuolės ranka – to tai tikrai tikėjausi ir tas triukas visiškai nevykęs ir nejaudinantis, nes nuspėjamas. Tiesiog labai vidutiniškas filmas nieko pretenzingo nelaukiančiam vakarui.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: George Carlin komikas apie idiotus ir išmintingus žmones

Sveiki,

Pamaniau, kas šios dienos citatą užims amerikiečių komikas George Carlin (1937-2008), kuris laikomas vienas įtakingiausių komikų per visą JAV istoriją. Beveik visą savo gyvenimą pašventė pašiepdamas TV ir kito formato laidose ir pasirodymuose būtent politikus ir, aišku, kritikuodamas sociumo ydas, todėl dar jis laikomas ir socialiniu kritiku. Citata kalba pati už save.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Andrius Tapinas apie mokytojų etatinį apmokėjimą arba nepavykusią reformą

Sveiki,

Ar begali kas nors dar labiau pažeminti mokytojo profesiją nei palyginimas su striptizo šokėja? Gal ir gali, tik reikia pasitelkti vaizduotę. Visgi Andriaus Tapino ironiškose žodžiuose yra tiesos. Negalime mes kalbėti apie mokytojo prestižą jokiais būdais, kai ministrė Jurgita Petrauskienė nuo švietimo yra atitrūkusi kaip šuo nuo grandinės ir laksto palaida kaip kalytė nežinia kokiais vizijų laukais, o mokytojai išeina iš darbo... Etatinis nepavyko, ką gi. Ir if I could turn back time, kažin, ar Petrauskų Jurgitukas ką nors keistų, bet bent mokytojai gali šokti aplink... lentą, o mokiniai kaip suteneriai ir klientai mėtyti iš matiekos sąsiuvinio iškarpytus eurus.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Akmeninė širdis" / "Hjartasteinn" / "Heartstone"

Sveiki,

„Scanoramoje“ pristatyta islandų drama „Akmeninė širdis“ (island. Hjartasteinn) (2016) jau kuris laikas gulėjo nepajudinama mano žiūrimų filmų sąraše. Iš vienos pusės ne visada norisi kažko itin šiaurietiško, košiančio Šiaurės jūros vėjo, pilkų ir skaudžių kadrų, kuriems reikia iš esmės nusiteikti. Panašiai ir su šiuo gan niūroku filmu, bet, Dievas mato, filmas išties puikus, tad pabandysiu įvardyti, kodėl ši islandų kino juosta taip mane paveikė ir sužavėjo.

Filmas laimėjo 73-tą Venecijos kino festivalyje, kuriame įteikiamas specialus „Queer Lion“ apdovanojimas gėjų ir lesbiečių tematikos filmui, kurių kasmet sukuriama išties ne taip mažai, o štai „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“ jau nebeapsieina be šių filmų, kad ateityje, manau, apie seksualinę tapatybę bus atskiras LGBT programa šiuose festivaliuose. „Akmeninė širdis“ pasakoja atokiame Islandijos miestelyje gyvenančius paauglius, kurie žaisdami atranda savo seksualumą ir skausmingai, o kartais ir visai džiugiai bando suprasti savo kūną ir troškimus. Gana uždaroje visuomenėje, kurioje visi žino apie vienas kito problemas, apie seksualumą rūstūs šiauriečiai beveik nekalba, todėl paaugliams tenka patiems išsiaiškinti savo prigimtį.

Iš esmės filmas pakankamai žiaurus – vien pirmieji kadrai, kaip užmušinėjamos žuvys ir kaip tai atspindi sutrikusių paauglių vidinį pasaulį, daug ką pasako apie islandų gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Man asmeniška mieliausia buvo tai, kaip režisierius genialiai „minkštai“ atskleidžia paauglių bendravimo ypatumus – tie nekalti paauglių žaidimai, mergaičių žvilgsniai į berniukus, naktiniai žaidimai palapinėse, istorijos ir visur gaubianti nuojauta apie seksualumą, kuris vos keletą kartų įvardijamas filme. Štai tėvų ir vaikų santykiai man truputį priminė rusų režisieriaus A. Zviagincevo „Sugrįžimas“ (2003), kai vyriškas atšiaurumas neleidžia parodyti vaikui, kad tu jį myli, nes tai pernelyg nevyriška... Apskritai filmas atmosferinis, juslinis ir jį įvardyčiau kaip „sujauktos mintys“, kai be jokių paaiškinimų paaugliams tenka patiems išsiaiškinti, kas jie yra šiame pasaulyje. Labai rekomenduoju kino gurmanams.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nerealieji 2" / "Incredibles 2"

Sveiki,

Animacijos filmų gerbėjai tikriausiai visi be išimties matę 2004 metais pristatytą „Nerealieji“ dalį, man buvo kiek paslaptis, kad šitoks sėkmingas projektas taip niekada ir nesulaukė jokio tęsinio. Visgi kūrėjai pristatė „Nerealieji 2“ (angl. Incredibles 2) (2018) dalį šiemet...

Nėra ko čia ir komentuoti. Filmas sukurtas jau pagal žinomą Disnėjaus pasaulio taisykles – truputis veiksmo, truputis smurto, truputis šeimos vertybių, truputis humoro, gerųjų ir blogųjų stovyklos... Iš vienos pusės nieko kažko itin originalaus ir nereikėjo tikėtis, nes kiekvienas amerikietiškos šeimynėlės veikėjas išlaiko filmo koncepciją ir pratęsia pirmosios dalies prieš keturiolika metų idėją. Kitą vertus, smagu ir vėl pasinerti į tuos atpažįstamus nuotykius, kai klasikiniai apsėstieji blogiukai trokšta sunaikinti pasaulį ir iš visų išgalių stengiasi įgyvendinti savo bloguosius planus. Realiai man kur kas smagiau buvo žiūrėti ne kaip herojai kovoja su blogiu, bet kaip likęs vienas namuose tėvelis bando prižiūrėti tris savo vaikus – štai kur tikrasis didvyriškumas: parodyti, kad didžiausi žygdarbiai yra būvimas tėvais, o ne traukinio ar laivo sustabdymas, kadangi tai, kas ilgaamžiška reikalauja daugiau pastangų nei momentalus žmonių išgelbėjimas.

Filmas absoliučiai šeimyninis, gera žiūrėti jį tiek suaugusiems, tiek vaikams ir matyti bendrą, kas kad pagerintą, šeimos ir pasaulio vaizdinį, kuriame visada nugali gėris.

P. S. Apie tą kūdikį ir meškėno kovas sukurčiau atskirą filmą, nes tai išties buvo viena linksmiausių filmo scenų.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jazzu (Justė Arlauskaitė) - "Aš skiriu Tau šį lietų" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Dalijuosi šiemet pasirodžiusia naujausia Jazzu (Justės Arlauskaitės) kūriniu „Aš skiriu Tau šį lietų“. Atlikėja daranti pertrauką su Leon, su kuriuo muzikinę karjerą tęsė dešimt metų, moteris išgyvena naują virsmą – tiek išvaizdoje, tiek kūryboje, tiek muzikoje, tiek, matyt, ir dvasiniame gyvenime... Nors man asmeniškai, dainos tekstas kiek primena „Po mano oda“ – tas kūniškas skausmo pradas, tačiau tik pati Jazzu žino, ką jai pačiai reiškia šis kūrinys. Man asmeniškai galingai išryškintas šios dainos priedainis – tie būgnai labai jau „skaniai“ susiklauso. Pasiklausykite ir Jūs:

Žodžiai / Lyrics

Skiriu tau šį lietų

Vėl dainuoju tau

Šį kartą tik prašau išklausyk.

Spaudžia galvą man.

Ilgai galvojau ką tau pasakyt.

Skauda ir širdį, ir akis,

Ir plaukus, ir dantis

Taip tavęs aš ilgiuos.

Taip, tai paskutinis kartas,

Kai aš ieškau tavęs.

Pavargau sau meluot.

O jeigu aš sudušiu - man taip neramu.

Aplink dairaus.

Nerandu aš savęs, nes tavęs nerandu.

Aš skiriu tau šį lietų,

Kad ir kaip beskaudėtų

Tavo mintis, mano akis.

Aš skiriu tau šį lietų

Gal nors kartą girdėsi

Kaip nulis, nulis ir sugis

Aš atsiųsiu tau audras.

Tu tik neišsigąsk ir klausykis kas bus.

Lietaus lašai - žodžiai tyliai pasibels.

Juos paslėpk širdyje, taip išsaugosi mus.

O jeigu vėl suklupsiu?

Nieko nežinau.

Tiktai bijau

Nematau aš savęs, nes tavęs nematau.

Aš skiriu tau šį lietų,

Kad ir kaip beskaudėtų

Tavo mintis, mano akis.

Aš skiriu tau šį lietų

Gal nors kartą girdėsi

Kaip nulis, nulis ir sugis

Mane palaistyk viltimi

Aš ir vėl galėsiu augti

Tave pasieksiu pasistiebusi

Aš skiriu tau šį lietų,

Kad ir kaip beskaudėtų

Tavo mintis, mano akis.

Aš skiriu tau šį lietų

Gal nors kartą girdėsi

Kaip nulis, nulis ir sugis (2k.)

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Kodėl laimi Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė, o Gitanas Nausėda ir Vygaudas Ušackas pralaimi prezidento rinkimus?

Sveiki, skaitytojai,

Pasirodo, Lietuvą gali valdyti tik moterys. Sakysite, kad sakau gryną nesąmonę ir lytis politikoje nieko nereiškia, tačiau, kai kalba pakrypsta apie žmogaus teises ir lygybę, kažkodėl moterų ir vyrų pozicijos išsiskiria kardinaliai. Trumpu komentaru pasakysiu, kodėl aš, kaip vyras, savo balsą atiduosiu arba Aušrai Maldeikienei arba Ingridai Šimonytei, o Gitanui Nausėdai ir Vygaudui Ušackui ir bet kokiam vyriškos lyties politikui – špygą taukuotą.

Ogi politika labai paprasta, jeigu balsuojate už patriarchalinę pasaulėžiūrą, jūs balsuojate už tradicinę šeimą ir tradicines „vertybes“, kurios sudaromos mažumų sąskaita. Kaip tai atrodo? Kai Gitanas ir Vygaudas kalba apie tradicinę šeimą, jie turi galvoje gausią šeimą, moterį „apsikrovusią“ penkiais ir daugiau vaikų. Nieko čia blogo turėti daug vaikų. Man net gražu, tačiau, kas nutinka su kitais, kurie neatitinka šio modelio, o valdžioje gyvuoja vieno modelį pripažįstantis politikas? Griūna ne tik seksualinių mažumų šeimų (dar vis neįteisintas) saugumas, kurios, pripažinkime, egzistuoja nuo jūsų noro ar nenoro – tokia realybė ir ignoruoti ją daugumos sąskaita yra ne tik kad nesąžininga, bet antidemokratiška, politika susiaurėja iki dogmatiškos valdymo formos – neatitinki standartų, tada lauk iš Lietuvos, nes Marijos žemelei nereikia išsigimėlių, kitaip sakant, neatitinkančių Nausėdos ir Ušacko modelio. Kalbu apskritai ne vien apie seksualines mažumas, toks požiūris formuoja apskritai nepakantumą išsiskyrusioms šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, tautinių mažumų diskriminavimui ir visokiem net Seimo posėdžiuose nevartotiniems žodžiams kaip babajai ar pederastai – atsiprašau, pats girdėjau gi įrašus!

Smagu, kad A. Maldeikienė nuo pat pradžių savo rinkiminėje kampanijoje skiria dėmesį mažumoms, kurios tikrai, manau, atkreips dėmesį eidamos balsuoti. Neleiskime bobulei balsuoti už „gražius“ žentus, nes toji galvoja, kad geriausiai tvartus mėžia ir šalį valdo vyrai – netiesa. Būkite atidūs, atkreipkite į vyrų politikų retoriką, kai kurios tezės primena XIX amžiaus laiką, kai moterys pririšamos prie melžiamos karvės ir vaikų, nes kitoks pasaulis nė negali egzistuoti. Nors nebuvau iki galo patenkintas Dalios Grybauskaitės politika, manau, kad Šimonytės ar Maldeikienės kadencija būtų išties neprošal. Bet vėlgi, bijau, kad suveiks ne protas, o simpatijos – moterys prabalsuos už vyrus (tradicijos tęsiasi), o Aušros nemėgs dėl jos spontaniškumo, Šimonytės dėl konservatoriško šleifo... Bet, Dieve mano, ką gali bankininkas ir skuodiškis nacionalistas krikščionis, kurių pasaulėvokos dar tebėra XIX amžiuje? Labai nenoriu, kad mano pažįstamų likimą spręstų dauguma, kaip ir su kuo „leidžia“ toji dauguma gyventi. Gyvenimas vienas, leiskime jį gyventi laisvai kiekvienam, kokį jis mato vertą gyventi, o ne kaip Nausėdai su Vygaudui atrodo.

Taigi. 0-1 (moterų naudai).

Jūsų Maištinga Siela