9 priežastis, dėl ko verta gyventi: "Pasiduodu ir laimiu" mąstymo praktika

Sveiki,

Šį rytą tarsi vėl grįžau prie to, ką buvau užmiršęs, kai paskendau savose kasdieninėse iliuzijose. Kaskart atsidūręs aklavietėje, suprantu, kad esminis mano problemų stimuliatorius yra sukurta tapatybė, žmogus, kuris turi vardą, pavardę, darbą, šeimą... Kai suvokiu, jog viskas yra nesvarbu, paleidžiu bet kokį įsitikinimą, kad esu labai svarbus, susireikšminęs, kad esu šioji tapatybė, tada atsitinka kažkas panašaus į savęs išplėtimą, pasidavimo laimėjimą. Staiga pakyla vidinė motyvacija, vidinė vibracija ir vėlei supranti, kad prie visko, prie ko esi prisirišęs tėra tik tam tikrų primestų ir sureikšmintų, įtikėtų vertybinių sistemų nasrai, perdėtos atsakomybės ir perfekcionizmo spąstai.

Aišku, galima dejuoti: kaip čia dabar žmogui niekas neberūpi, o kaip šeima, kaip vaikai, kas bus, jeigu ant visko nusispjausi. Sakau, nereikia nusispjauti, tereikia priimti viską taip, kaip yra su didžiule galimybe kiekvieną akimirką keisti ir priimti taip, kaip siūlo gyvenimas. Kartais vietoj rytinės kavos galima pasidaryti mėtų arbatos ir, žiūrėk, išsimuši iš tam tikros suplanuotos sistemos. Ir tai yra nuostabu, menkniekiai yra nuostabūs, o tai, kas mūsų sukurtoms asmenybėms atrodo labai svarbu, irgi yra pakeičiama, netgi tokios neišraunamos vertybės kaip šeima. Nes... Pripažink, tu ją gali bet kada prarasti, todėl kam kabintis prie to, kas prarandama? Tai tarsi kabintis prie praradimo kančios. Tai sukurtų mūsų asmenybių tinklai, ryšiai, netgi vienas kito meilė man šįryt atrodo tik mano paties meilė. Kiek tu myli save, tiek tu išskleidi laimės ir šviesos, štai kodėl mums norisi būti prie charizmatiškų, besišypsančių ir laimingų, o ne prie depresuojančiųjų, nes tai yra meilės vibracija, o ryšiai „tu mano, o aš tavo“ tėra dar viena susitarimo iliuzija, kuri gali pasibaigti, kad ir už kampo, jeigu nors vienas šį susitarimą sugriaus. Ir kartais sugriaunama vien dėl to, kad praregėtume arba sunyktume tiek, kad galėtume praragėti. NEBESISAVINKIME.

Taigi pasiduodu ir laimiu. Pasiduotu šiai sukurtai savo tapatybei, nieko iš jos nesitikiu, nieko netrokštu ir kartu sąmoningai leidžiu jai būti, todėl... Todėl iš esmės suvokime, jausmų ir būsenų lygmenyje keičiasi kokybė, o kai kokybė pasikeičia, pasikeičia ir žmogaus likimas. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. All time.

Jūsų Maištinga Siela