Filmas: "Aurora" / "Aurora"

Sveiki,

Kai suomiai kuria komedijas, galima nusakyti esminį bruožą, kas iš tikrųjų bus labai juokinga. Jų komedijų ypatybė dažnai esti kultūrinėse priešpriešose t. y. kas labai nacionalistiškai suomiška „maišosi“ su pabėgėliais, kitos rasės, tikėjimo ir įsitikinimais. Panašiai konstruojama ir Scanoramoje rodyta suomių komedija „Aurora“ (suom. Aurora) (2019), kuri pasakoja apie girtuokliaujančią ir manikiūrą darančią Aurorą, pastaroji uždaro tėvą į reabilitaciją, o pati gyvena vieno kambario bute pas draugę.

Komedija nuo pat pradžių man nebuvo juokinga. Nors salėje esantys žiūrovai iškart pagaviai kvatojo, tačiau suabejojau, ar gerai pasirinkau filmą, nes viskas atrodė kaip kur kas geresniame seriale „Begėdis“ – girtaujanti suomių blondinė trainiojasi suomiškos žiemos nuklotose gatvėse, nori padėti gėlių ant motinos kapo, todėl vagiliauja, apvemia barų pakampes ir visa išsekusi ateina po savaitgalinio „tūso“ į darbą. Žodžiu, toks „dirty“ stiliaus apie žemojo sluoksnio pigią blondinę, kuri svajoja išvažiuoti į Norvegiją valyti senukams išangių... Subtilumu filmas, žinoma, nepasižymi, tačiau po 10 minučių ir aš pamilstu Aurorą, jos svajones, bėdas ir pasiduodu kvatojimui. Iš tikrųjų tai labai juokinga komedija, kuri labai suomiška, atmosferiška ir nors viskas labai sąlygota, neįtikinama, tačiau visa filmo siužetinė rokiruotė neprimena lietuviškų komedijų, kurios dažniausiai pasižymi iš anekdotų sudurstytas situacijas vienoje tematikoje. Čia prisiminiau prancūzų filmą „Neliečiamieji“, kuri man absoliučiai buvo nejuokinga, palyginus su „Aurora“, suomiškas filmas iš tikrųjų yra komedija!

Šis filmas turi ir potekstę ir kalba apie išankstinius nusistatymus dėl pabėgėlių, juokiasi iš greitų santuokų kaip įstatymiškų spragų dėl galimybės gyventi Suomijoje, juokiasi iš nukvakusių ir patrakusių senučių, kurios dainuoja daineles apie vaginos pasilinksminimus, kai keliaujama į Sankt Peterburgą... Žodžiu, suomiškos žiemos šaltyje vyksta gyvenimas retsykiais labai jau panašus į mūsų, lietuvių, gyvenimą. Ir dažnai būna taip, kad suvoki, jog žiūri netikrovišką, hiperbolizuotą ir linksmai laisvą filmą, bet vis tiek nori, kad tai vyktų iš tikrųjų tavo kaimynystėje. Iš šios komedijos praktiškai nieko nesitikėjau, tačiau išėjęs iš kino salės dar ilgai kvatojausi iš kai kurių epizodų. Tai nėra  joks revoliucinis ar novatoriškas filmas, tačiau lengvas ir suomiškai „perteptas“ filmas, kuris apima iš esmės visas europietiškas ir galiausiai net viso pasaulio problemas – stereotipų įkaitais paversti žmonės „išsilukštena“ iš pančių ir tiesiog linksminasi.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb:7.0

Jūsų Maištinga Siela