Sveiki,
Pykstu
ant Scanoramos organizatorių, kad į pagrindinius favoritinius filmus iškėlę
praktiškai niekam nežinomus, menkai įvertintus filmus, o tuos pačius pačiausius
pasiliko tik Vilniuje ir praktiškai „įgrūdo“ į masę – atsirink, kad gudrus! Kadangi
esi tik svečias ir supranti visą tų filmų rėmėjų sistemą, stengiesi, kaip
sakant, dovanotam arkliui į dantis nežiūrėti, ir vaišiniesi tuo, kas padėta ant
stalo. Maždaug su tokia išalkusia kino dvasia ėjau į filmą „Sonja. Baltoji
gulbė“ (angl. Sonja: White Swan) (2018), kuris pasakoja apie iš
Skandinavijos kilusią ir Holivudą užvaldžiusią gražuolę dailiojo čiuožimo
čempionę, žvaigždę Sonją.
Tiesą
sakant, nieko per daug iš šio filmo nesitikėjau, todėl ir negavau per kuprą.
Istorija gestikuliuojama holivudine, didžiojo masinio kino maniera –
atskleidžiama dirbtina asmenybės poza, istoriniai faktai, Holivudo blizgesys, jau
iš filmo į filmą matomi kultūriniai elementai, antraeiliai LGBT siužetiniai
vingiai... Filme iš esmės jautiesi kaip muziejuje, jis visas išdailintas,
gražus, tviska prabanga, ir „matai“ kiekvieną už kadro aptartą niuansą, perspektyvą
ir aiškią asmenybės atskleidimo strategiją. Ir galiu pasakyti, kad filmas ne ką
prastesnis už Holivude sukaltus biografinius filmus, viskas vietoje ir
kokybiškai, bet tiems, kurie Scanoramoje tikisi įdomesnio filmo, to, kuris mus
taip retai pasiekia, žiūrėkite, alkanesnio žiūrovo ir nepatenkins. Paprastai tokius
filmus vis vien pamatoma per TV arba piratinėje filmų platformoje. Čia kaip su
tuo festivalio atidarymo filmu „Svaigulys“ – jeigu jau afišuojiesi, kad esi
išskirtinis festivalis, o pagrindinį filmą iškeli kaip masinio kino pavyzdį,
manding, tai dar viena išpūsto festivalio poza: norime patenkinti kinomanus,
bet turime išlikti ir labai žiūroviškai prieinami. Nežinau, ar Scanoramai to
reikia, nes salės vis vien pilnos...
Visgi
grįžtu prie filmo. Taip, jis paveikus, taip, jis svajingas, taip, jis žavus.
Maniau, kad pavargsiu nuo asmenybės pozos atskleidimo, nuo to, kaip naivi ir
žavi blondinė iš Skandinavijos, patikinti pinigus niekšui broliui ir vis
šnairuojanti į ištikimą homoseksualę asmeninę padėjėją taps pagiežinga,
Holivudo spindesį prarandančia, skurstančia girtuokle. Galiausiai asmenybės blizgesio
nuosmukis tampa, kad ir šabloniniu žvaigždžių biografijų elementu, vis tiek
jaudina, kaip sujaudina ir iš pradžių, atrodo, labai neįtinkančios, o vėliau
labai patinkančios aktorės Ine Marie Wilmann vaidyba. Filmas, nors ir geras,
blizgus, jautrus, tačiau Scanoramoje jis tik masinio kino pavyzdys.
Mano
įvertinimas: 8/10
IMDb:6.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą