Sveiki, skaitytojai ir kino žiūrėtojai,
Visai nespjaunu į kulinarinį kiną, man įdomu stebėti,
kaip veikėjai įtikinamai kaip kokioje „Pragaro virtuvėje“ patiria šefo Ramzio riksmus
ir susireikšminusiojo isterijas. Ta militaristinė parengtis, pagrįsta viršenybė,
yra traumuojanti ir nesveika, tad įdomu, kodėl žmonės lenda į tokias skyles ir
patyria mazochistinį malonumą, kai šefas juos paglosto, ir verkia kruvinom
ašarom, kai juos išvadina lūzeriais. Panašaus turinio tikėjausi iš danų
režisieriaus Christoffer Boe kulinarinio trilerio „Alkio skonis“ (dan. Smagen
af sult) (2021), kuriame pasakojama perfekcionisto virtuvės šefo
Karsteno ir jo žmonos Megės virtuvės verslo istorija.
Karstenas pretenzingas vyrukas, jis siekia gauti
žvaigždę iš kulinarijos kritikų, kurie bet kurią dieną gali užeiti į jų
restoraną. Žvaigždė pakylėtų juos į populiarumą ir leistų verslui klestėti,
todėl Karstenas viską daro dėl to. Žmona Megė jau daug metų padeda siekti vyrui
svajonės, tačiau pati jaučiasi jo apleista. Namuose jie augina du vaikus, o Megė
netrukus pajunta iš vyro draugo prielankumą ir švelnumą, tad prasideda meilės
trikampis... Iš vienos pusės istorija gana paprasta, bet režisierius neriasi iš
kailio varpydamas ir maišydamas pasakojimo laikus ir kurdamas sudėtingą
paprastos istorijos formą. Iš vienos pusės jam pavyksta neištikimybės istorijai
suteikti virtuvinio prieskonio, nes filmas daniškai tamsus, niūrus, prislopintų
gotiškų spalvų, kurie kuria trilerio įspūdį, tačiau tai nėra tikras trileris,
tik atmosfera ir pasakojimo tonas imituoja, jog tai sudėtinga afera.
Iš tikrųjų filmas pasakoja labai paprastą monotoniją patiriančios
žmonos istoriją, kuri tik nori būti geidžia ir mylima. Ne visada bendras darbas
ir virtuvė leidžia išsaugoti santuoką ir gerus santykius. Galiausiai vyras
visur tampa virtuvės šefu, o žmona, šiuo atveju, tik padėjėja ir kompanione. Ištirpusios
tarp darbo ir šeimos vaidmenų ribos gali pridaryti problemų, sako filmas. Visgi
visumoje filmas nepaisant, kad jame pasirodo „Sostų karų“ mega žvaigždė Nikolaj
Coster-Waldau, atrodo, lėkštokas ir primityvus. Sakyčiau, kai kurie elementai
pasiteisino, turiu galvoje, pasakojimo formas, tačiau turinio medžiaga kine sukratyta
kaip bulvių maišas ratuose.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 61/100
IMDb: 6.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą